Tarpkultūrinis švietimas ir komunikacija

13 psl. / 3300 žod.

Ištrauka

1 užduotis

1.1 Išanalizuojama probleminė situacija/atvejis.

1.2 Identifikuojamos trys galimos šios problemos atsiradimo priežastys (kodėl taip atsitiko).

1.3 Pateikiamos ištraukos iš mokslinių teorinių šaltinių, kurie leidžia pagrįsti problemos atsiradimo priežastis.

Ilgą laiką istorijoje Lietuva buvo pakankamai izoliuota nuo išorinio pasaulio, todėl nenuostabu, jog “kitokios išvaizdos” žmogus Lietuvoje buvo retas svečias. Dar ir dabar galima pastebėti į “kitokios išvaizdos” žmones keistai žvilgčiojančius praeivius.

Lietuvoje, pagerėjus verslo sąlygoms ir bendrai ekonominei padėčiai, atsirado nemažai veiksnių, skatinančių trečiųjų šalių piliečių imigraciją. Tad Lietuva tapo traukos zona trečiųjų šalių piliečiams (Popova, 2011, 14 p.). Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 22 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš beveik 80 įvairių pasaulio valstybių. Nenuostabu, kad vos ne 1 procentą nykstančios Lietuvos gyventojų sudarantys kitų šalių žmonės vis dažniau yra matomi ir girdimi gatvėse, su jais susiduriame parduotuvėse, pirkdami kasdieninį maistą, prasilenkiame važiuodami troleibusais ir autobusais, jie mus pasitinka kavinėse ar specialiose prekybos vietose. Net nebestebina, jei į mus kreipiasi ne visai taisyklinga lietuvių kalba arba angliškai teiraujasi kokios nors informacijos. Atrodo, didžioji dalis visuomenės jau turėjo išsiugdyti teigiamą požiūrį į kitataučius, gal netgi priprasti prie jų, ypač kitokios odos spalvos, kitokios išvaizdos žmonių, tačiau kitataučių paveikslas piešiamas vis dar tamsiomis spalvomis, o požiūris į juos dažnai yra žeminantis, paniekinantis, išjuokiantis.

Labai dažnai neigiamą arba teigiamą įspūdį apie užsieniečius visuomenės nariai susidaro žiniasklaidos dėka. Joje žmonės perskaito ir pamato įvairius pavienius ar masinius įvykius, kurie mažiau ar daugiau paveikia mąstymą tam tikra linkme. Šioje probleminėje situacijoje taip pat matyti, kad viena iš problemų yra neigiama žiniasklaidos įtaka visuomenei, kuri iš anksto suformuoja priešišką nusiteikimą prieš kitataučius, šiuo atveju, kinus.

Tai, kad žiniasklaida apie kitataučius formuoja neigiamą įtaką matyti ir iš mokslinių šaltinių:

1. Mokslininkai pastebi, kad neigiamą imigrantų ar etninių mažumų įvaizdį reprodukuoja žiniasklaida. Nagrinėdami lietuvių ir kitataučių asmeninius ir dalykinius socialinius santykius Lietuvoje, mokslininkai pastebi stereotipines nuostatas asmeninių santykių lygmeniu.<...>. Apklausose dalyvavę lietuviai, lenkai, rusai savo šeiminėje ar draugų aplinkoje nenorėtų matyti musulmonų, žydų, kinų ir čigonų. Toks šališkas etninių grupių pateikimas žiniasklaidoje skatina nepakantumą Lietuvos visuomenėje. ¹

2. Žiniasklaidoje rasizmas komunikuojamas per socialinių reprezentacijų formas. Svarstytina, ar etninių arba imigrantų grupių įvaizdis bei etninių santykių interpretacija žiniasklaidoje yra sąmoningai iškreiptas (sukonstruotas) vaizdinys, ar yra platesnio socialinių reprezentacijų (re)produkavimo proceso viešojoje erdvėje dalis. <…>. Rasistinė ar ksenofobinė informacija žiniasklaidos pranešimuose suprantama kaip bet kuri rašytinė ar vaizdinė medžiaga, propaguojanti, skatinanti ar kurstanti neapykantą, diskriminavimą ar smurtą, nukreiptą prieš asmenį ar asmenų grupę dėl rasės, odos spalvos, etninės kilmės bei religijos².

3. Žiniasklaidos priemonių skleidžiama informacija etnine tematika gali būti vienu iš socialinio dalyvavimo ar atskirties, integracijos ar dezintegracijos, demokratiškumo rodiklių. Nepakankamas, neadekvatus vaizdas gali paskatinti nelygybės – realios ar įsivaizduojamos – formavimąsi³.

Galima rasti daugybę mokslinių šaltinių ir straipsnių apie žiniasklaidos įtaką ir požiūrį į kitataučius.

Išanalizavus pirmąją problemą iš karto kyla kita esminė problema – tolerancijos stoka, diskriminacija, nepakantumas kitataučiams Lietuvoje. Tai jaučiama ir šioje šeimoje, į kurią atvyko ši mergaitė.

Kaip teigiama straipsnyje „Įvairovės labirintai (2012), tolerancijos sąvoka Lietuvoje suprantama nevienareikšmiškai - pradedant visišku kitokio elgesio, požiūrio ar asmens atmetimu ir net nenoru bandyti jo pažinti, baigiant sąvokos ribų išplitimu ir nesupratimu, kur baigiasi tolerancija ir prasideda abejingumas. Kiekvieno mūsų noras pažinti ir suprasti, siekimas praplėsti savo mąstymo ir suvokimo erdves - tai tautos mentaliteto vystymosi prielaida, demokratiškos, atsakingos bei humaniškos visuomenės sąmonės formavimosi pradžia.

Kadangi ši šeima neparodė noro pažinti ir suprasti kitatautę, jos kultūros, bendravo tik paviršutiniškai, nerado tarpusavio dialogo (greičiausiai net ir nesistengė jo surasti), kilo aibė kitų problemų: neigiamos mergaitės emocijos, keistas elgesys, kultūrinis šokas ir pan.


Reziumė

Autorius
lauriuskia
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekologija
Kaina
€2.67
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Gru 14, 2016
Publikuotas
2013 m.
Apimtis
13 psl.

Susiję darbai

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

Ekologija Referatas sausainis
Visuomenės mąstysena ir vertybės pamažu keičiasi. Žmonės tampa atsakingesni ir labiau rūpinasi tuo, kaip gyvena ir ką paliks po savęs. Populiarėjanti sveikos gyvensenos...

Nuotekų valymo įrenginių projektavimas

Ekologija Kursinis darbas vitas
Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokykė tebėra aktuali problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą. Visiškai...

Biomasės susidarymas ir irimas. Fotosintezė

Ekologija Referatas 2012 m. rasa13
Kalbant konkrečiai apie biomasę, galima pastebėti, kad šios atsinaujinančios energijos visumą sudaro trys energijos rūšys. Tai: augalinė biomasė, biodegalai ir bioalyva bei biodujos....

Polimerinių atliekų plovimo metodai ir įrenginiai

Ekologija Prezentacija mokslasšviesa
qKas yra polimerinių atliekų plovimas? qKodėl reikia plauti atliekas? qPolimerinių atliekų mišinių plovimas qPlastikinių plėvelių plovimas qPE-HD butelių plovimas qPET butelių plovimas qKomunalinių...