Gnoseologijos aspektų lyginamoji analizė V. Sezemano, J. V. Vinciūno, J. Girniaus ir A. Maceinos filosofijose

Rašto darbo tikslas – trumpai apibūdinti pasirinktų XXa. vidurio Lietuvos filosofų pažinimo teorijų charakteringus momentus ir nurodyti skirtybes, atsiveriančias per lyginamąją analizę. Autorė laikosi nuomonės, kad formuluojama gnoseologinė problematika Sezemano, Vinciūno, Girniaus, Maceinos raštuose negali būti traktuojama atsietai nuo tradicinių filsofinių mokyklų, sąlygojančių teorinės minties kryptį. Darbe atskirai neaptariami teoriniai kontekstai ir įtakos, galvojant, kad profesionalui jie yra savaime suprantami. Grubiai būtų galima išskirti idealistinę, marksistinę, teistinę ir kritinio realizmo sroves, atstovaujamas aptariamų filosofų pažinimo teorijose, bet, kaip jau sakyta, autorei įdomesnė yra pačių filosofų spekuliatyvinė mintis, nei galimų įtakų dekonstrukcija.

Dėmesys skiriamas tradicinės gnoseologijos problemos – pažinimo objekto ir subjekto santykio eksplikacijai. Aptariami pažinimo tikslas, vertė ir prasmė (pirmiausia pabrėžiant Girniaus ir Maceinos teorijų priešingumą), pažinimo subjekto statusas (akcentuojami Vinciūno ir Sezemano teorijų skirtumai subjekto sampratos klausimu).

Pabrėžiama Sezemano savarankiškos loginės būties kaip idealiosios tarpinės būties svarba pažinimo teorijoje.

Pasirinkta tema autorei yra svarbi ir artima dėl koncentravimosi ties šiuolaikinėmis pažinimo teorijomis.