Tėvų ir vaikų santykiai

Šeima – nuo seno pripažinta vertybė, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys privačiu, visuomeniniu ir net valstybiniu lygmenimis, taigi tai nėra tik žmonių grupė, kurios narius sieja asmeninis ryšys. Reikia pripažinti, kad tėvams kyla įvairių sunkumų ugdant atžalas, todėl būtinas bendradarbiavimas su specialistais ir atsižvelgimas į valstybės pareigūnų priimtus įstatymus, saugančius vaiko interesus ir teises. Šiame darbe tai viena iš sudedamųjų dalių, kuriai skiriamas atitinkamas dėmesys. Kaip nurodoma šiame darbe, sunkumai gali būti ir skirtingi patys savaime, ir būti skirtingai suprasti bei sprendžiami.

Labai svarbu suprasti, kokios kliūtys gali pažeisti darnią šeimos idilę, nes išsiaiškinus tai, galima imtis atitinkamų prevencijos priemonių norimų santykių užtikrinimui. Remiantis skirtingų autorių ir tyrėjų duomenimis, darbe siekiama apžvelgti vaikų ir tėvų bendravimo ypatumus bei reikšmę bręstančiai asmenybei, kuri iš šeimos perima ir vertybes, ir pasaulėžiūrą, ir gebėjimą veikti susiklosčiusiose situacijose.

Darbo problema – dėl įvairių priežasčių tėvams ne visada pavyksta pažinti vaiką ir ugdyti jį teisingai.

Darbo objektas – tėvų ir vaikų santykiai.

Darbo tikslas – apžvelgti skirtingų autorių darbuose pateikiamus tyrimų ir apklausų rezultatus tėvų-vaikų santykių klausimu.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti šeimos reikšmę vaiko raidai.

2. Aptarti vaiko teisių pripažinimą tėvų atžvilgiu.

3. Įvardinti ir įvertinti grėsmes darniems šeimos santykiams.

Darbo tyrimo metodai – mokslinės literatūros apžvalga, dedukcija, sintezė, lyginamoji analizė.