Nuotaika, ją formuojantys veiksniai, įtaka elgesiui ir veiklai

Nuotaika - sąlyginai ilgalaikė, gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas, kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. Ji tarsi „nuspalvina" mūsų psichinius procesus, pasireikšdama nestipriais difuziškais išgyvenimais. Jos priežastį sunku aptikti. Nuotaiką gali sąlygoti savijauta (iš nuotaikos pokyčių kartais diagnozuojama prasidedanti liga; moterų priešmenstruacinis sindromas pasireiškia būtent nuotaikos pokyčiais), svarbūs įvykiai, farmakologiniai preparatai (vaistai, alkoholis, narkotikai).

Atsiradusi nuotaika paveikia vėliau kylančias emocines reakcijas, minčių kryptį bei žmogaus elgesį. Priklausomai nuo mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti, suerzinti ar nuliūdinti.

Aprašydami nuotaikas, V. ir H. Nouliai (W. ir H. Nowli) išskyrė aštuonis jų įvairovę atspindinčius ir apibūdinančius faktorius:

A - koncentracija: susimąstęs, susikaupęs, susitelkęs.

B - agresija: piktas, pasipiktinęs, susierzinęs.

C - malonumas: patenkintas, nerūpestingas, atsipalaidavęs.

D - aktyvumas: energingas, budrus, žvalus.

E - egocentriškumas: įsigilinęs, susikoncentravęs.

F - socialumas: nuoširdus, jautrus, rūpestingas.

G - depresija: liūdnas, nepasitikintis, beviltiškas.

H - nerimas: neramus, susinervinęs, susijaudinęs. .

Nuotaika būna:

• disforinė nuotaika- subjektyviai nemaloni nuotaika - depresija, nerimas, dirglumas

• dirgli nuotaika- vidinės įtampos būsena, susijusi su sparčiu susierzinimu ir pykčiu.

• eutiminė nuotaika- normali nuotaika, kai nejaučiama nė depresija, nė pakilumas.

• pakili nuotaika- gerokai pakilesnė už normalią nuotaiką.

• euforinė nuotaika- jaučiamas perdėtas jausmas, kad viskas labai gerai. Terminas euforija apibūdina liguistai gerą nuotaiką.

• ekspansinė nuotaika- stinga santūrumo išreiškiant jausmus. Dažnai pasitaiko savo asmens reikšmės bei svarbos pervertinimas. Nuotaika kartu gali būti pakili ar euforinė.