Subkultūrų įtakos paaugliams tyrimas

Šių dienų intelektinės ir saviraiškos galimybės daro didelę įtaka paauglio idealų ir vertybių formavimuisi. Šiuo laikotarpiu vyksta anksčiau tėvų ir aplinkos įdiegtų vertybių ir nuostatų pervertinimas, šiuo metu paaugliui įtaką gali daryti draugai, šeima, bendraamžiai. Šiuo laikotarpiu paaugliai gali būti dar nepasiruošę susitvarkyti su tokia gausybę informacijos ir sukurti savo vertybių sistemos, net jei patys to siekia (Creig, 2002). Subkultūros siūlo tam tikras vertybių sistemas, nuostatas, gyvenimo ir aprangos stilius, kurie yra būdingi tik tam tikroms grupėms ( Golubeva, 2008). Šie gyvenimo stiliai ir siūlomos vertybės paaugliui gali tarnauti, kaip orientacinė vertybių sistemą, kurią jis vertina kaip unikalią. Paauglys gali identifikuoti save su tomis vertybėmis. Dar viena iš prisidėjimo prie subkultūros priežasčių gali būti noras priklausyti kokia nors socialiniai grupei, būti jos dalimi ir gauti jos narių palaikymą (kas nors iš ebsko).Dėl subkultūrų poveikio paauglio raidai vieningos nuomonės nėra. Kai kurie autoriai pabrėžia neigiamą subkultūrų įtaką, kiti teigiamą. Taip pat, dažnai prie subkultūros yra siejamos su alkoholio ir narkotinių medžiagų piktnaudžiavimų, kartais ir su suicidinėmis tendencijomis arba agresyvių požiūrių į aplinką (Golubeva, 2008). Lietuvoje yra ganėtinai paplitusios šios subkultūros: metalistai, pankai, gotai, skinheadai. Smulkesni šių subkultūrų apibūdinimai:„ Emo“ – žodis kilęs iš angliško žodžio emotional. Šios subkultūros nariai pasižymi dideliu jautrumų ir jausmingumu. Išvaizdai būdingi iškarpyti juodi plaukai, dominuoja juoda spalva, bet dažnai į aprangą yra įterpiami smulkus ryškus elementai. Šiai subkultūrai priklausančios merginos dažnai yra dėl apsirengimo panašios į vaikinus. (Golubeva,2008) „Pankai“ – būdingas laisvės idealizavimas, anarchistinės idėjos. Atmetamos tradicinės vertybės, pagal pankų ideologiją valstybė, šeima ir kultūra neturėtų primesti šių vertybių asmeniui. Jų manymų žmogus yra visiškai laisvas ir jis pats turi rinktis savo vertybes, požiūrį ir gyvenimo būdą. Išvaizdai būdingos ryškios skiauterės, aprangoje dominuoja „sąmoningas chaosas“. Chaosas taip būdingas pankų klausomai muzikai.( http://urbanlife.ucoz.com/index/0-14 ).„Gotai“ – viena iš ganėtinai įvairiapusiškų subkultūrų, pasižymi romantinių ir depresyvių požiūrių į pasaulį. Požiūrį į aplinką ir pasaulį sąlygoja nenoras būti „tokiems kaip kiti“, priimti tas pačias „tradicines vertybes, poreikis ieškoti prasmės. Aprangoje dominuoja tamsios spalvos, ypatingai juoda, senoviniai aprangos elementai, spygliai, kaukolės ir panaši atributika. Dažnai ši subkultūra siejama su domėjimusi mistiką ir įvairiais menais( http://www.som51.ru/articles/85/). „Skinheadai“ – būdinga diskriminaciją „kitokiems“ ne yra jie, dažnai propaguojamos fašistinės, nacionalistinės idėjos. Aplinkiniai dažnai vertinami iš „jų ir mūsų“ skirtumų perspektyvų. Šiai subkultūrai būdingos plikai nuskustos galvos, dažnai nešiojami „kerzai“. ( Golubėva, 2008)„Metalistai“ – šios subkultūros ideologija yra labai įvairi, svarbiausia metalistams yra muzika. Muzikiniuose kūriniuose galima išgirsti ir religinius tikėjimus propaguojančių tekstų ir atvirkščiai, juos kritikuojančiu. Taigi, metalistai nėra riboti savo pažiūrų pasirinkime (http://darkness.lt/subkulturos/metalo-subkultura-t341-45.html)Išvaizdai yra būdingi ilgi plaukai (tiek vyrams tiek moterims), tatuiruotės. Aprangai - plėšyti džinsai, masyvūs batai vaidinami „kerzais“, odinė apranga puošiama spygliais ir metalinėmis detalėmis, dažnai nešiojami marškinėliai su mėgstamos grupės simboliką. Išvaizda šioje subkultūroje nėra sureikšminama, užtat labiausiai yra akcentuojama klausoma muzika. Kadangi ši subkultūra akcentuoja muziką, atsirado daugybė metalo muzikos pogrupių. (Arnett, 1993 )Ši subkultūra dėl muzikantų įtakos buvo pradėta sieti su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, alkoholio vartojimu, ypatingai alumi (http://darkness.lt/subkulturos/metalo-subkultura-t341-45.html).Aprašytos subkultūros yra ganėtinai skirtingos ir siūlo skirtingas idėjas, atsižvelgiant į šiuos skirtumus, kalbėti apie visų subkultūrų naudą arba žalą vienareikšmiškai manau negalima. Taip pat vertinant subkultūras reikia atsižvelgti ir į konkretų istorinį laikotarpį, nes pavyzdžiui pirmieji 1974-1976 metų pankai daugiausiai buvo nepriklausomi nuo vartotojų tendencijų, bet šiandiena ši subkultūra tapo žymiai labiau priklausoma nuo komercinių industrijų (Mažeikis, 2008).