Religijos psichologijos susiformavimas

Religijos psichologija nebuvo iš kart pripažįstama. XIX a. Amerikoje buvo pavienių religijų tyrinėtojų, tačiau jie daugiau rėmėsi europiečiais. Į amžiaus galą atsirado religiotyrai  palanki atmosfera. Nieko išskirtinai amerikietiško nebuvo, kol amžių sandūroje atsirado religijos psichologija. Dabar jau nebe taip populiari, nes religiotyrininkus atbaido specializuoti psichologų metodai, o psicohologus stabdo jų susikoncentravimas ties elgesiu. Šiuolaikinės psichologijos dėmesys skirtas elgesiui, taigi būdams, kuriais žmogaus organizmas reaguoja ir patiria aplinką. Žmogaus potyris suprantamas tik per elgesį.

               Tačiau savo istorijos pradžioje psichologija dar nebuvo tokia. Tuo metu tikėta, kad psichologija tiria psyche – nematerialią individo dalį ( sielą, protą, jausmus, sąmonę ar kt.). Esant tokiam plačiam laukui nebuvo vieningų metodų. Tačiau religija visiems atrodė esanti labai palanki erdvė tyrinėti psyche. Tai darė ne tik psichologai, nes plačiai suprantami „psicologiniai“ metodai buvo populiarūs amžių sandūroje. XIX – ojo amžiaus psichologija buvo pagrįsta atsitiktiniais stebėjimais, bei spėlionėmis, ir nuo evoliucionistinės antropologijos skyrėsi ne metodais, o fokusu. Religijotyra ir psichologija dvi prieigos prie tos pačios medžiagos : abi stengėsi paaiškinti religijos kilmę bei prigimtį, nes ji buvo svarbus žmogaus proto veiklos aspektas. Tačiau religiotyrininkas tyrinėjo tai, ką galėjo stebėti arba tai, kas jau buvo įvykę, o psichologas ėmėsi eksperimentų.

              Šio darbo tikslas išsiaiškinti, kaip susiformavo religijos psichologija, kas turėjo įtakos jos atsiradimui, susiformavimui. Pažvelgti, ir palyginti religijos psichologijos tyrinėtojus, kokiais būdais jie prisidėjo prie religijos psichologijos susiformavimo.