Filosofijos referatas. Kas yra tiesa

15 psl. / 3858 žod.

Ištrauka

Tiesos problema yra labai įdomus ir diskutuotinas klausimas. Pažindami mes įgauname žinių, kurios nuolat gausėja ir kinta. Kadangi vienas žinias nuolat keičia kitos, todėl iškyla klausimas, ar mąstymo rezultatai atitinka tai, kas yra pačioje tikrovėje, ir kiek galime pasitikėti dabartinėmis mokslo žiniomis, kiek tose žiniose yra tiesos? Juk visai įmanoma, kad tai, ką laikome tiesa iš tikro nėra tiesa, o tik tam tikra visų priimta nuostata, idėja, ir pan. Ir iš viso, kas yra tiesa ir kur ji egzistuoja - tikrovėje ar žmogaus galvoje? Dažnai tai būna problematiškas klausimas. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tiesa turėtų būti kažkas kas nepriklauso žmogui, nejudinama, stabilu. Kita vertus neginčijama, kad pasaulį pažįsta žmogus. Vadinasi tiesa negali būti daiktas, nes jis priklauso idėjų sferai.

Manau kad teisingumas yra glaudžiai susiejąs su tiesa. Žinome, kad moralės subjektas yra žmogus – asmuo. Kaip būtis, jis sugeba suprasti ir objektyviai pažinti gėrį, turėdamas laisvai apsispręsti ir tvarkyti gyvenimą savo nuožiūrą. Būtent čia praverčia tam tikri vidiniai sugebėjimai kaip protingumas, santūrumas ir drąsa. O be šių dorybių, yra dar viena, jau nuo pat Vakarų kultūros aušros labiausiai stebindavo žmones ir filosofus: teisingumas. Atydžiau pažvelgus, teisingumas pasireiškia trim budais. Priklausomai į kuriuos santykius kreipsime dėmesį, tada pats teisingumas atrodys kitaip. Lengviausiai yra suprantamas mainų teisingumas, apimantis santykius tarp atskirų žmonių. Šį teisingumą paprastai turime omenyje sakydami, kad kažkas padarė teisingai ar neteisingai, pvz., atidavė, ką buvo skolingas, apgavo nustatydamas kurios nors prekės vertć. Bet šio teisingumo, yra dar du ne tokie akivaizdūs jo tipai. Pirmasis jų – bendrasis teisingumas. Šis teisingumas įpareigoja kiekvieną žmogų, priklausanti tam tikrai visuomenei, kuriai kai kas priklauso iš to, kas yra kiekvieno mūsų. Be šiuo teisingumo visuomenė subirtų. Antra vertus, mums taip pat priklauso visuomenėje, atstovaujamoje atitinkamų valdžios organų, ir čia veikia padalijimo teisingumas.

Tiesa gimsta, egzistuoja ne kur kitur, o žmogaus galvoje. Bet ne visos žmogaus galvoje atsirandančios idėjos yra tiesos. O kas jei tiesa tėra tik mūsų pačių susikurtas pasaulio vaizdas? Todėl ir kyla klausimas, ar mūsų teiginių turinys gali turėti tokią reikšmę, kuri nepriklausytų nuo mūsų pačių, bet priklausytų nuo tikrovės. Kitaip tariant, ar mokslo žinios turi objektyvų turinį, kuris nepriklauso nuo pažįstančiojo subjekto. O gal mokslinis pasaulio vaizdas yra tik mūsų subjektyvių išgyvenimų aprašymai, gal žmogus tik sukasi savo sąmonės sferoje, iš kurios nėra perėjimo į tikrovę?


Turinys

  • Turinys
  • Įvadas2
  • 1. Kas yra tiesa4
  • 1.1 Tiesa ir tikimybė4
  • 1.2 Įvairios tiesos sampratos5
  • 2. Tiesos problema
  • 2.1. Akivaizdumo teorija8
  • 2.2 Loginės darnos teorija8
  • 2.3 Pragmatinės tiesos samprata9
  • 3. Filosofų mintys apie tiesą11
  • 3.1 Lietuvių filosofų mintys apie tiesą11
  • 3.2 Užsienio filosofų mintys apie tiesą12
  • Išvada14
  • Naudota literatūra15

Reziumė

Autorius
gudtoma
Tipas
Referatas
Dalykas
Filosofija
Kaina
€2.80
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 20, 2019
Publikuotas
2009 m.
Apimtis
15 psl.

Susiję darbai

Tikėjimo ir proto santykis viduramžių filosofijoje

Filosofija Rašinys 2012 m. gintare8
Viduramžiai – ilgiausias kultūrinis laikotarpis Europos istorijoje. Šiame laikotarpyje iš genčių formuojasi tautos, plinta krikščionybė, keičiasi ar prievarta keičiamas pasaulio suvokimas. Europa, pasiimdama...

Filosofijos vaidmuo kultūroje

Filosofija Rašinys gin27
Prieš pradedant išsamiau nagrinėti filosofijos vietą kultūroje, reikia bent glaustai aptarti pačią kultūros sąvoką. Vienas paprasčiausių apibūdinimų būtų toks : kultūra - tai...

Konfucijaus filosofija

Filosofija Rašinys 2015 m. salvete
Konfucijus (VI – V a. pab. pr. Kr.) – vienas žymiausių mąstytojų, padaręs žymią įtaką kinų, o vėliau ir viso pasaulio, filosofijos raidai....