Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas

Nors neretai sakoma, kad pradžios mokykloje visi vaikai nori mokytis ir džiaugsmingai bėga į pamokas, tai neatitinka tikrovės. Būtent pradinėse klasėse kai kurie vaikai praranda norą mokytis, o savotiška mokymosi motyvacijos krizė pasireiškianti aiškiai suvokiamu ir išreiškiamu nepasitenkinimu mokymosi veikla, įvyksta maždaug trečioje klasėje.
Mokymasis – pagrindinė moksleivio veikla, sąlygojanti pilnavertį asmenybės vystymąsi. Sėkmingas mokymasis siejamas su pozityviu savimonės, kitų asmenybės darinių formavimusi. Nuolat mokykloje patiriantis nesėkmes moksleivis dažnai nebetenka noro mokytis, silpnėja jo mokymosi motyvacija.
Argi tam, kad išugdyti padorų žmogų reikalingi pinigai? Juk pirmiausia reikalingi mokytojai, kurie kasdien savo pavyzdžiu mokytų gyventi. Mokytojas -tai ne tik tas, kuris moko mokykloje. Kiekvienas žmogus turėtų tapti mokytoju, nes vaikai labai pastabūs. Jie fiksuoja visų aplinkinių elgesį. Mokytojas turėtų būti vyresnysis draugas ir patarėjas, galintis nurodyti trumpiausią kelią į sėkmę, nes dažnai patys besimokantys neatranda savęs. Mokytojas padės atskleisti vaiko gabumus, kas leis teisingai išugdyti ir įvertinti būsimą darbuotoją. Jis mokys ne prievarta, o šypsena. Mokymosi procesas turi tapti pačiu maloniausiu užsiėmimu. Mokytojas kaip draugas turėtų padėti pasirinkti kryptį. Jokia prievarta negali būti naudojama mokykloje. Tik įtikinimas pavyzdžiais gali padėti neprarasti noro žinoti ir mokytis.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymą ir jo būdus pradinėse klasėse .Tai nagrinėjau keliais aspektais: pradinuko asmenybės ir jos ugdymo požiūriu, mokymosi motyvacijos požiūriu ir tėvų bei mokytojų vaidmens formuojant teigiamą požiūrį į mokymąsi požiūriu.
Tyrimo objektas – 1-10 klasių moksleivių mokymosi motyvacija.