Tarptautinės prekybos barjerų poveikis vidaus gamintojo ūkinės veiklos rezultatams

Kiekvienos valstybės, nesvarbu ar ji būtų didelė, ar maža, ūkis sudaro pasaulinio ūkio dalį. Pasaulinis ūkis susiformavo tarptautinės prekybos dėka. Šiuo metu be tarptautinių prekių ir paslaugų mainų, ko gero, negali apsieiti nė viena valstybė. Įvairios šalys gamina tik tas prekes ir paslaugas, kurias jų sąlygomis naudinga gaminti, todėl šiuo metu, turbūt, nė viena valstybė negali visiškai apsirūpinti visomis reikmėmis.

Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Su prekyba vystėsi ir prekybos politika, todėl jau nuo senovės įvairios valstybės bandė valdyti šią veiklos sritį. Prekyba daro tam tikrą ekonominį poveikį valstybėms, vidaus gamintojams. Liberalai laisvąją prekybą laiko geriausia prekybinių santykių forma, o protekcionizmo šalininkai linkę įvairiomis priemonėmis varžyti tarptautinę prekybą, siekiant apginti vietinę rinką. Nepaisant šių dviejų grupių nesutarimų tenka pripažinti, kad tarptautinę prekybą, nesvarbu kokia laisva ji bebūtų, yra būtina reguliuoti.

Pasaulinė rinka yra gana abstrakti, todėl kai sakoma, kad tarp­tautinė prekyba vyksta pasaulinėje rinkoje, turima omenyje visų procesų, susijusių su tarpvalstybiniais prekiniais piniginiais santy­kiais, visumą. Toks abstraktus šio reiškinio nagrinėjimas makro lygyje reikalingas, kad geriau jį suprastume, galėtume lyginti atskirų kraštų indėlį bendruose prekybinių procesų mastuose, prekių ir pinigų srautų dėsningumus. Tačiau realioji prekyba visuomet vyksta tarp konkrečių subjektų ir šalių. Ir šioje prekyboje sutinkama įvairių formų barjerų bei apribojimų.