Empatijos svarba slaugant mirštantį pacientą

17 psl. / 3966 žod.

Ištrauka

Empatija – tai lyg įsijautimas į kito asmens pasaulį, susitapatinimas su kitu, kad galėtume suvokti jo padėtį, emocines būsenas ir išgyvenimus. Mirštančių pacientų slauga yra viena didžiausių sveikatos priežiūros problemų. Sakoma, kad viena sunkiausių priedermių medikų darbe − padėti išeinančiajam. Medikas, su mirtimi ir kitomis sunkiomis paciento būklėmis – kančiomis, skausmais ir kitais sunkumais, susiduria labai dažnai, ypatingai intensyviosios terapijos skyriuje. Slaugant mirštantį pacientą, neretai patiriama didžiulė įtampa. Slaugytojams gali būti sunku užtikrinti nuolatinę empatiją pacientams, nenukenčiant patiems. Mirštančiajam reikalinga sveikatos priežiūros specialistų ir artimųjų parama, nes mirties akivaizdoje jaučiama baimė, nerimas. O iki mirties, svarbu padėti pacientui komfortiškai ir visavertiškai išgyventi iki pat paskutinės akimirkos. (Weigel C, Parker G, Fanning L, Reyna K, Gasbarra DB, 2007) Tam, kad galėtume pacientui tai suteikti, turi būti išugdyta slaugytojo empatija, kurianti tvirtus tarpasmeninius, glaudžius, pasitikėjimu paremtus santykius. Taip pat, empatiškumui ugdyti, reikia priimti ir vadovautis tokioms empatijos formų nuostatomis kaip, kad priimti ir suvokti asmenį tokį, koks jis yra, priimti jo požiūrį, elgesį, mąstymą bei emocijas, kitaip tariant, suvoktį jį kaip žmogų. Empatija padeda suvokti paciento būseną, jo mintis, bei nuotaikas, o tai padeda greičiau išspręsti kilusias problemas. Empatija mirštančiajam ir jo artimiesiems apima visokeriopą paramą bei jų priežiūrą, o tai užtikrina kuo geresnę gyvenimo kokybę, problemų sprendimą, tokiu būdu palengvinant abiejų pusių kančias ir išgyvenimus.


Turinys

  • EMPATIJOS SĄVOKA
  • 1.1.      Empatijos proceso etapai ir išskiriamos formos
  • 1.2.      Empatijos palaikymas intensyviosios terapijos skyriuje
  • 1.3.      Šeimos svarba mirštančiam pacientui
  • 1.4.      Empatijos svarba iš paciento perspektyvos
  • 1.5.      Mirštančio paciento slauga
  • 2.         EMPATIJOS PALAIKYMO PROBLEMOS

Literatūros sąrašas

Straipsnis iš elektroninio žurnalo

  1. Adler, N. E., Epel, E. S., Castellazzo, G., & Ickovics, J. R. (2000). Relationship of subjective and objective social status with psychological and physiological functioning: preliminary data in healthy white women. Health psychology : official journal of the Division of Health Psychology, American Psychological Association, 19(6), 586–592. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1037//0278-6133.19.6.586
  2. Anna M. K., Adriana B., Sylwia A. K., (2021) Feelings and Emotions of Nurses Related to Dying and Death of Patients – A Pilot Study. Department of Clinical Nursing, Faculty of Health Sciences, Wroclaw Medical University, Wroclaw, Poland. Prieiga per internetą: https://www.dovepress.com/getfile.php?fileID=70204
  3. Benner P. (2012). Educating nurses: a call for radical transformation-how far have we come?. The Journal of nursing education, 51(4), 183–184. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.3928/01484834-20120402-01
  4. Boerner, K., Gleason, H., & Jopp, D. S. (2017). Burnout After Patient Death: Challenges for Direct Care Workers. Journal of pain and symptom management, 54(3), 317–325.Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1016/j.jpainsymman.2017.06.006
  5. Bullock K. (2011). The influence of culture on end-of-life decision making. Journal of social work in end-of-life & palliative care, 7(1), 83–98. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1080/15524256.2011.548048
  6. Han, J. L., & Pappas, T. N. (2018). A Review of Empathy, Its Importance, and Its Teaching in Surgical Training. Journal of surgical education, 75(1), 88–94. https://doi.org/10.1016/j.jsurg.2017.06.035
  7. Hinkle, L. J., Bosslet, G. T., & Torke, A. M. (2015). Factors associated with family satisfaction with end-of-life care in the ICU: a systematic review. Chest, 147(1), 82–93. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1378/chest.14-1098
  8. Jennifer F. (2019). Compassion Fatigue When Caring for Dying Patients. Healthy Minds Philly is an initiative of the Department of Behavioral Health and Intellectual disAbility Services, City of Philadelphia. Prieiga per internetą: https://healthymindsphilly.org/blog/compassion-fatigue-when-caring-for-dying-patients/
  9. Keeley M. P. (2017). Family Communication at the End of Life. Behavioral sciences (Basel, Switzerland), 7(3), 45. https://doi.org/10.3390/bs7030045
  10. Lind, R., Lorem, G. F., Nortvedt, P., & Hevrøy, O. (2012). Intensive care nurses' involvement in the end-of-life process--perspectives of relatives. Nursing ethics, 19(5), 666–676. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1177/0969733011433925
  11. Losa Iglesias, M. E., Pascual, C., & Becerro de Bengoa Vallejo, R. (2013). Obstacles and helpful behaviors in providing end-of-life care to dying patients in intensive care units. Dimensions of critical care nursing : DCCN, 32(2), 99–106. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1097/DCC.0b013e3182808429
  12. Miller CB. (2009) Empathy, social psychology, and global helping traits. Philosophical Studies 142(2): 247–275. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s11098-007-9185-x
  13. Mercer, S. W., & Reynolds, W. J. (2002). Empathy and quality of care. The British journal of general practice : the journal of the Royal College of General Practitioners, 52 Suppl(Suppl), S9–S12. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1316134/
  14. Moghaddasian, S., Lak Dizaji, S., & Mahmoudi, M. (2013). Nurses empathy and family needs in the intensive care units. Journal of caring sciences, 2(3), 197–201. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.5681/jcs.2013.024
  15. Moudatsou, M., Stavropoulou, A., Philalithis, A., & Koukouli, S. (2020). The Role of Empathy in Health and Social Care Professionals. Healthcare (Basel, Switzerland), 8(1), 26. https://doi.org/10.3390/healthcare8010026
  16. Määttä S. M. (2006) Closeness and distance in the nurse-patient relation. The relevance of Edith Stein„s concept of empathy. Nursing Philosophy, 7, 3 – 10; Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16412197/
  17. Nikola G., (2019) Empathic professional care for dying patients. Faculty of Public Health, Medical University -Sofia, Bulgaria. Prieiga per internetą: https://ikm.mk/ojs/index.php/kij/article/view/2052/2051
  18. Reynolds, W. J., & Scott, B. (2000). Do nurses and other professional helpers normally display much empathy?. Journal of advanced nursing, 31(1), 226–234. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1046/j.1365-2648.2000.01242.x
  19. Rogers CR (2013) A Theory of Therapy and Personality Change: As Developed in the Client-Centered Framework. Perspectives of Abnormal Behavior. Pergamon General Psychology Series.
  20. Sampario L. R. L., Virina R. F. C., Islene V. B., Rita M. B. S., Bruna B., Fernandes M., Ana R. C. A., (2015) Healthcare technologies used in nursing to care for polytraumatized patients: an integrative rewiew. Nursing undergraduate. University of Fortaleza. Fortaleza, Ceará, Brazil. Prieiga per internetą: https://docs.bvsalud.org/biblioref/2016/08/1125/40819-165964-1-pb.pdf
  21. Sinclair, S., Beamer, K., Hack, T. F., McClement, S., Raffin Bouchal, S., Chochinov, H. M., & Hagen, N. A. (2017). Sympathy, empathy, and compassion: A grounded theory study of palliative care patients' understandings, experiences, and preferences. Palliative medicine, 31(5), 437–447. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1177/0269216316663499
  22. Zaki J. (2020). The caregiver's dilemma: in search of sustainable medical empathy. Lancet (London, England), 396 (10249), 458–459. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1016/S0140-6736(20)31685-8
  23. Weigel C, Parker G, Fanning L, Reyna K, Gasbarra DB. Apprehension among hospital nurses providing end-of-life care. Journal of Hospice and Palliative Nursing. 2007;9(2):86-91. Prieiga per internetą: https://www.semanticscholar.org/paper/Apprehension-Among-Hospital-Nurses-Providing-Care-Weigel-Parker/f4037b00ddb0206247144f28ac2d5dea9bfa09fc

Elektroninė knyga internete

  1. Goldsmith J., Wittenberg-Lyles E., Ragan S., Nussbaum J.F. Lifespan and end-of-life health communication. In: Thompson T.L., Parrott R., Nussbaum J.F., editors. The Routledge Handbook of Health Communication. Routledge; New York, NY, USA: 2011. pp. 441–454. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/CoFF5/Downloads/10.4324_9781003043379_previewpdf.pdf
  2. Grove SK, Burns N, Gray J. (2013) The practice of nursing research: Appraisal, synthesis, and generation of evidence. Elsevier Health Sciences 27(31): 30. Prieiga per internetą:https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=StTsAwAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&ots=W_SV4acq0X&sig=2Bh6m-fieB08VEry_P27dOiDZSA&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false

Autorių knyga

  1. Butkevičienė R. (2010) Socialinio darbo interviu. Kaunas: KMU leidykla.
  2. Cliffordson C. (2002) The hierarchical structure of empathy: Dimensional organization and relations to social functioning. Scandinavian Journal of Psychology;
  3. Polukordienė K.O. (2008) Netekčių psichologija. Vilnius: Panevėžio spaustuvė.
  4. Raby D. (2012) My Heart Can’t Do What It Wants: Sadness and Learned Empathy in a Nahua Community.American anthropological association;
  5. Šeškevičius A. (2011) Dvasinė pagalba mirštančiajam. Kaunas: The Tiltas Trust.
  6. Šeškevičius A. (2008) Paliatyvioji slauga. Kaunas: Vita Litera.

Reziumė

Autorius
FaRi
Tipas
Referatas
Dalykas
Medicina
Kaina
€2.80
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 16, 2023
Publikuotas
2022 m.
Apimtis
17 psl.

Susiję darbai

Slaugos planas onkologijos skyriuje gulinčiai pacientei

Medicina Praktikos ataskaita 2020 m. baivava
Slaugos planas LSMU Kauno klinikų onkologijos skyriuje gulinčiai pacientei. Smulkiai aprašytos gyvybinės veiklos, įvertinta griuvimo rizika, įvertintas pacientės savarankiškumas, iškeltos visos realios ir...