Sokrato apologija

Taigi Platono kūrinyje „Sokrato apologija“ puikiai atsispindi pagrindiniai Sokrato, kaip žmogaus, gyvenimo principai: pačiam gyventi tokį gyvenimą, kokį mokė gyventi kitus, neišsižadėti savo idėjų ir sau keliamų tikslų net ir mirties akivaizdoje. Tai rodo stiprią jo valią ir ryžtą nepasiduoti visuomenės spaudimui, kovojant prieš neteisybę.
Sokrato, kaip filosofo, įtaka buvo milžiniška. Du didieji graikų filosofijos klasikai buvo Sokrato mokiniai: Platonas – tiesiogiai, Aristotelis – netiesiogiai. Jie perėmė iš jo tikėjimą, jog yra besąlygiškas žinojimas, ir remdamiesi jo etinių sąvokų teorija sukūrė didžiąsias filosofijos sistemas. Platonizmas ir aristotelizmas buvo Sokrato veiklos vaisiai.
Galbūt šis kūrinys ir neatskleidžia visų Sokrato, kaip filosofo, idėjų ir nėra toks vertingas filosofiniu atžvilgiu, tačiau jis svarbus kaip jo palikimas vėlesnėms kartoms, parašytas jo žymiausio mokinio, Platono ranka. Sokrato gyvenimo ir mirties istorija ne vieną įkvėpė sekti jo gyvenimo pavyzdžiu ir iki galo kovoti už savo idėjas.