Prasmingos informacijos įsiminimo, atgaminimo ir atgaminimo priklausomybės įvertinimo tyrimas

Informacijos įsiminimas ir atgaminimas yra vieni svarbiausių psichikos procesų, nes šie procesai priklauso atminčiai, kuri iš esmės daro mus tuo, kas mes esame. Be to šis procesas lemia mūsų tolimesnius sprendimus, vertinimus, ir nuomonę. Todėl yra svarbu tirti kokią informaciją ir kokiais kriterijais vertinant mes esame linkę įsiminti. Patį įsiminima galima apibrėžti kaip: „ Procesų įgalinančių išlaikyti atmintyje informaciją, visuma ( Psichologijos žodynas, 1993). O atgaminimą kaip tikslų objektų atsiminimą ( Psichologijos žodynas, 1993).Informacijos įsiminimas ir atgaminimas, žinoma, priklauso nuo jos pobūdžio ir asmeninės svarbos. Bet jos vertinimas ne visada yra sąmoningas. Pavyzdžiui, vertinant žmonės dėl didelių informacijos srautų ir ribotų sąmonės resursu mes dažniausiai nebūname sąmoningi teigia Legkauskas. Žmones mes vertiname pagal turimas schemas, kurios yra suformuotos mūsų patirties ( Legkauskas, 2008) .Įtakos mūsų vertinimui ne visada turi vien pats asmuo, bet ir tai kas supa jį. Vertinant objektą, nereikia pamiršti konteksto įtakos, teigia Martišius (Martišius, 2006). Tai gali įrodyti Thomsono atlikti tyrimai. Thomsonas atliko tyrimus, kuriuose tiriamiesiems buvo pateiktos nuotraukos žmogaus iškėlusio ranką į viršų, bei policininko iškėlusio ranką į viršų. Reakcijos, pasak Thomsono, į šias nuotraukas buvo skirtingos, paprastas žmogus iškėlęs ranką į viršų buvo suprantamas kaip geranoriškas, besisveikinantis žmogus, o policininkas – kaip galintis nubausti ir rimtas asmuo (cit. pg. Martišius 2006). Svarbu paminėti ir mokslininkų T. Johnson ir S. Simons pastebėtą aspektą. Jie teigė, kad žmones giliau apdoroja ir išlaiko tokią informaciją, kuri yra jiems reikšminga. Šį efektą jie pavadino - nuorodos į save efektu(cit. pg. Myers, 2008) .Bandant atsiminti ką tik pateiktus elementus šio proceso sėkmei įtaką daro ne tik ar informacija mums vertingą ir ar teigiamai vertinama ar ne, bet ir joje vykstantys procesai kaip retroaktyvi interferencija. Retroaktyvios interferencija– įsiminta informacija yra slopinama naujos, panašaus pobūdžio informacijos (education.calumet.purdue.edu). Bandant atsiminti informaciją, įtakos gali turėti ir eutistikos veiksniai. Pavyzdžiųi mums gali trukdyti esama patirtis, bei jau turimos žinios. Pavyzdžiui bandant atsiminti, kas yra prastai įsisavintą spėdami galime rinktis dažniausiai girdėtą variantą. Tai vadinama panašumo euristika. Arba, mums gali būti sunku atsiriboti nuo patirties ir galime susikoncentruoti tik ties vienu informacijos šaltiniu (Žukauskas, 2011).