Grupinio mąstymo ypatumų tyrimas

Socialiniai psichologai, tyrinėjantys žmonių grupių ir individų sąveikos psichinius reiškinius nustatė, kad grupinę psichiką sudaro žmonių grupėms būdingi poreikiai, vaizdiniai, mintys, jausmai, individų tarpusavio santykiai, jų elgsenos būdai ir kiti psichiniai reiškiniai, kylantys individams sąveikaujant. Grupių veikloje vienos ar kitos kilmės reiškiniai nėra vieni nuo kitų griežtai atriboti. Individų sąveika ne tik sukelia naujus tarpasmeninius santykius, bet ir keičia individų savybes, jų nuotaikas ir kitas būsenas (Jacikevičius, 1995, p. 8). Neretai individams, susibūrus į grupę, išryškėja grupinis mąstymas – tai toks mąstymo būdas, kai, grupei siekiant darnos priimant sprendimus, tikroviškai neįvertinami kitokie požiūriai (Myers, 2000, p. 671). Taigi, grupinės sąveikos metu, labai dažnai iškyla būtinybė bendroje veikloje imtis grupinio mąstymo. Kai lyginami individualaus ir grupinio mąstymo rezultatai, jie ne visada svaresni grupėje, nors atrodo, kad protinių galių padidėjimas turėtų nulemti ir geresnę kokybę. Eksperimentų duomenys parodė, kad įvairios intelektinės veiklos formos, ypač sudėtingos, pasunkėja vien nuo paprasto žmonių dalyvavimo. Akivaizdu, kad grupėse pradeda veikti socialinės psichologijos dėsniai, tokie kaip konformizmas, adaptacija etalonams, individualaus indėlio į bendrą rezultatą sumenkėjimas didėjant grupės narių skaičiui. Tačiau grupiniai protiniai veiksmai – tai realybė. Laisvai svarstant problemą, kai nėra baimės, įtampos, kai visi grupės nariai gali lygiavertiškai diskutuoti, įmanoma pasiekti ne tik gerų mąstymo rezultatų, bet ir suformuoti naujas hipotezes ir uždavinių sprendimo būdus bei principus. Laikantis šių sąlygų buvo sukurtas ir „smegenų šturmo“ metodas, kuris aktyviai yra naudojamas sprendžiant technologines užduotis, planavimo ir prognozavimo problemas. „Smegenų šturmas“ – kūrybinio aktyvumo ir produktyvumo stimuliavimo metodas. Grindžiamas prielaida, kad įprastais būdais tiriant ir sprendžiant problemą, kontroliniai sąmonės mechanizmai, paremti stereotipinėmis sprendimo formomis, varžo naujų idėjų srautą, trukdo joms atsirasti. Be to, naujų idėjų kilimą neigiamai veikia baimė patirti nesėkmę, pasirodyti juokingam ir kt. Kad tų veiksnių įtakos būtų išvengta, rengiami grupės pasitarimai, kurio metu kiekvienas grupės narys reiškia svarstomuoju klausimu savo mintis, nekontroliuodamas jų eigos, nevertindamas, ar jos teisingos, ar klaidingos ir stengiasi paskatinti kitus grupės narius reikšti savo laisvas asociacijas. Visos „smegenų šturmo“ metu iškeltos idėjos vėliau analizuojamos. Tačiau kaip rodo praktika ir psichologiniai eksperimentai, „smegenų šturmo“ metodas nėra labai efektyvus (Psichologijos žodynas, 1993, p. 282).

Be to, daugybė tyrimų patvirtina ir grupės įtakos reikšmę sąveikaujant žmonėms. Tyrinėjant socialinį palengvinimą, paaiškėjo, kad tada, kai esti stebėtojų arba bendradarbių, gali padidėti jaudulys ir dėl to geriau atliekamos lengvos, o blogiau sunkios užduotys. Kai žmonės suvienija savo pastangas bendram grupės tikslui, gali išryškėti ir socialinio dykinėjimo reiškinys, t.y. vieni naudojasi kitų grupės narių pastangomis. Jeigu grupės patirtis sužadina žmones ir sudaro sąlygas jų anonimiškumui, tai jie mažiau save įsisąmonina bei riboja. Be to, grupėje vykstanti diskusija tarp bendraminčių dažnai lemia grupės poliarizaciją – sustiprina grupėje vyraujančias nuostatas. Grupės poliarizacija yra viena iš grupinio mąstymo - polinkio darnos siekiančiose grupėse priimti tikrovės neatitinkančius sprendimus užslopinant nepageidaujamą informaciją – priežasčių. Taip pat didelė yra ne tik grupės, bet ir asmens galia. Net nedidelė mažuma, ypač kai ji tvirtai laikosi savo pažiūrų, kartais daro įtaką grupei (Myers, 2000, p. 670). Taigi, socialiniai psichologai, atsižvelgdami į tai, kad žmonės visada gyvuoja grupėse, kad tarp atskirų individų ir grupių nuolatos vyksta sudėtinga sąveika, tiria žmogaus elgesio ypatybes, kurios susiklosto, kai žmogus tampa vienos ar kitos grupės nariu ir bando plačiau atskleisti bei paaiškinti socialinių grupių funkcionavimo problematiką (Psichologijos žodynas, 1993, p. 285).

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti grupinio mąstymo ypatumus.

Hipotezės:

Grupinis mąstymas yra efektyvesnis nei individualus mąstymas. Vyrų individualaus mąstymo rezultatai yra svaresni nei moterų.