Politikų įvaizdžio formavimas socialinėse medijose

Šiuolaikiniame pasaulyje politiko įvaizdis visuomenės akyse neabejotinai yra vienas didţiausių konkurencinių paranašumų, neretai teigiamas politiko įvaizdis atneša kur kas didesnę naudą nei puikiai atlikti politiniai darbai.

Temos aktualumas. Lietuvoje cikliškai vyksta tam tikros formos rinkimai: Prezidento, Seimo ar Europos parlamento, kuriuose balsuoja visi šalies gyventojai, turintys rinkimų teisę. Politikų įvaizdis laikomas vienu iš kertinių elementų, kuris nulemia rinkėjų apsisprendimą balsuojant uţ tam tikrą partiją ar tam tikrą kandidatą. Pasaulyje atsiradus socialinėms medijoms, jos tapo itin patrauklios ne tik informacinių technologijų specialistams, bet ir mokslininkų, verslo ir politikos segmentams. Kasdien augantis socialinių medijų masiškumas skatina politikus aktyviai integruotis į šį komunikacinį kanalą. Darbo aktualumas remiasi politikų siekiais pasinaudoti socialinių medijų auditorija bei galimybėmis formuoti palankų įvaizdį visuomenės akyse. Ši tema aktuali ne tik mokslininkams, nagrinėjantiems politikų įvaizdţio formavimo procesus, tačiau ir patiems politikams, kurie naudojasi socialinių medijų priemonėmis, formuodami savo įvaizdį.

Darbo problematika. Pagrindinė darbo problematika yra susijusi su politikų komunikacija naudojantis socialinių medijų priemonėmis. Socialinės medijos yra gana naujas reiškinys visuomenėje, tad jose vyrauja ir skirtingos taisyklės, lyginant su tradicinių medijų priemonėmis. Matoma, kad politikai ne visuomet tinkamai išnaudoja visas teikiamas galimybes bei vystydami komunikaciją ne visada pasirenka tinkamą auditoriją, pranešimų turinį, jų intensyvumą. Politikams neteisingai išnaudojus socialinių medijų galimybes gali kilti grėsmė, jog visuomenės akyse pradės formuotis neigiamas politiko įvaizdis, kils įvairios komunikacinės krizės, o toks visuomenės nepalankumas gali atsiliepti per įvairius rinkimus, kuriuose kandidatuoja politikas.

Darbo objektas – politikų įvaizdis socialinių medijų platformoje.

Darbo tikslas – pasitelkiant mokslinę literatūrą, ištirti politikų įvaizdţio formavimą socialinėse medijose, išsiaiškinti ir nustatyti, kokie komunikacijos veiksmai daro įtaką politikų įvaizdţio valdymui socialinėse medijose, kaip socialinės medijos keičia politinę komunikaciją bei pateikti pasiūlymus kaip efektyviau formuoti palankų politikų įvaizdį pasitelkiant socialinių medijų priemones.

Darbo uţdaviniai:

•atskleisti politiko įvaizdţio sąvokos elementus,

•išnagrinėti politiko įvaizdį lemiančios politinės komunikacijos ypatumus,

6

•išanalizuoti socialinių medijų priemones, kaip kanalą, palankiam politikų įvaizdţio formavimui,

•naudojant kokybinės rezultatų analizės metodą, išsiaiškinti politikų įvaizdţio formavimo specifiką socialinėse medijose.

Darbo struktūra. Siekiant įvykdyti iškeltus uţdavinius, bakalauro darbe buvo naudojama trijų dalių darbo struktūra.

Pirmojoje darbo dalyje daugiausiai dėmesio skirta įvaizdţio reikšmei. Nagrinėjamos įvairios įvaizdţio formos (palankios/nepalankios), atskleidţiama suformuoto palankaus įvaizdţio nauda politikui bei išsiaiškinta, kokiomis komunikacijos priemonėmis politikai kuria savo įvaizdį visuomenės akyse

(apibrėţta politinės komunikacijos sąvoka). Antrojoje darbo dalyje nagrinėjama socialinė medija, jos priemonės, kokios yra socialinės medijos galimybės bei resursai. Taip pat atsakoma į klausimą, kodėl socialinės medijos yra aktualios politikams bei išanalizuota, kokiomis priemonėmis politikai gali vykdyti savo politinę komunikaciją socialinės medijos platformoje. Trečiojoje darbo dalyje atliktas kokybinis tyrimas, apklausti mokslininkai, socialinių medijų bei politinės komunikacijos ekspertai. Taip pat atlikta interviu rezultatų analizė, kurioje apibendrinta, kokius segmentus, kokias mases pasiekia politikai bei kaip keičiasi jų vykdoma politinė komunikacija. Aalizuojami atlikto empirinio tyrimo rezultatai bei pateikiamos tyrimo išvados.

Mokslinio tyrimo metodai. Rašant šį darbą buvo atlikta literatūros analizė, mokslinių straipsnių perţiūra, jų analizė ir lyginimas. Darbo emprinėje dalyje buvo naudotąsi kokybinio tyrimo metodu ir atliktas pusiau struktūruotas interviu su ekspertais, buvo aprašyti gauti duomenys ir darbe pateikiama tyrimo rezultatai bei išvados.

Siekiant kuo tiksliau atskleisti darbo temą ir įgyvendinti išsikeltus uţdavinius, daugiausiai buvo remtasi uţsienio literatūra ir straipsniais iš periodinių leidinių Journal of Political Marketing, Journal European Journal of Marketing, Media Psychology bei Informacijos mokslai.

Buvo siekta remtis naujausiais moksliniais šaltiniais, darbo metu, siekiant uţtikrinti darbo aktualumą, buvo analizuojami mokslininkai, rašantys įvaizdţio, politinės komunikacijos bei socialinių medijų temomis. Darbe analizuojami mokslininkai M. Mcluhan, D. Lilleker, B. Mcnair, L. Manovich, A.

Šuminas, M. Čeikauskienė, taip pat analizuojami lietuvių ir uţsienio autorių knygos bei publikacijos.

Darbo teorinė ir praktinė reikšmė. Darbas sėkmingai gali būti naudojamas tiek akademinėje bendruomenėje, tiek praktinėje veikloje. Tikslingiausia darbą būtų naudoti komunikacijos ir informacijos, ryšių su visuomene, marketingo, reklamos, įvaizdţio formavimo specialybių dėstytojams, studentams ir specialistams. Temos aktualumas artimas šios sferos darbuotojams.