Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas pradinėse klasėse

41 psl. / 8518 žod.

Ištrauka

Lietuvos visuomenė yra nevienalytė ne vien etniniu, religiniu, rasiniu, ekonominiu, socialiniu požiūriu, bet ir fizinės - psichinės sveikatos lygiu bei galimybėmis. Todėl XX a. pabaigoje, atgavus nepriklausomybę, mūsų valstybei tapo būtina kurti savo švietimo sistemą, remiantis kitų šalių sukaupta patirtimi. Vis dažniau pradėta kalbėti, kad ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus būtina integruoti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesą, nepaskiriant jų ugdymo tik specialiosioms įstaigoms. Kita vertus, nuolat besikeičiančios gyvenimo aplinkybės ir tapimas Europos Sąjungos dalimi šią integraciją verčia spartinti ir įgyvendinti kuo kokybiškiau. Taigi 2011 metais buvo priimtas naujas LR Švietimo įstatymas, kuriame pabrėžiama, kad šių vaikų ugdymas yra neatskiriama viso švietimo dalis.
Poreikį sėkmingai organizuoti specialiojo ugdymo procesą atspindi mokslininkų dėmesys šiai temai. A. Ališauskas (2002), J. Ambrukaitis, J. Ruškus (2002) atskleidė specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymo metodikų, programų keitimo aktualijas. Šie autoriai teigė, kad mokinys paprastai yra suvokiamas kaip ugdymo objektas. Todėl kiti ugdymo proceso dalyviai (pedagogai, specialieji pedagogai, logopedai, tėvai ir kt.) neintegruoja mokinio, turinčio specialiųjų poreikių, į visavertį ugdymo procesą. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, dalyvavimui ugdymo procese pagrindinį dėmesį skyrė L. Miltenienė, J. Ruškus, A. Ališauskas (2003). Jie pabrėžė, kad tėvų požiūris į mokinių specialiųjų poreikių tenkinimą ir tėvų dalyvavimą ugdymo procese tiesiogiai priklauso nuo įvairių socialinių - demografinių veiksnių (išsilavinimas, šeimos pajamų dydis, darbas ir t.t.).
I. Kaffemanienė (2001) teigė, kad požiūris į specialiųjų poreikių mokinių integraciją Lietuvoje keičiasi itin silpnai. Visuomenėje įsitvirtinusios neigiamos nuostatos į specialiojo ugdymo integravimą ir į turinčių specialiųjų poreikių mokinių dalyvavimą ugdymo procese. D. Balčiūnas, K. Kardelis (2005) pažymėjo, kad pedagogų požiūris į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą gali turėti reikšmingos įtakos tenkinant mokinio specialiuosius poreikius. J. Ambrukaitis (1999) pripažino, kad ugdymo įstaigoje problemos dėl specialiųjų poreikių mokinių integravimo dažniausiai atsiranda dėl pedagogų netinkamo požiūrio.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS PRADINĖSE KLASĖSE5
  • 1.1 Specialiųjų poreikių vaikų sutrikimų sąvoka, klasifikacija ir atsiradimo priežastys5
  • 1.2. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimas7
  • 1.3. Ugdymo turinio individualizavimo samprata11
  • 2. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO PRADINĖSE KLASĖSE TYRIMAS15
  • 2.1. Tyrimo organizavimo metodika ir imties charakteristika15
  • 2.2. Pedagogų anketinės apklausos rezultatų analizė16
  • 2.3. Tėvų anketinės apklausos rezultatų analizė24
  • IŠVADOS31
  • REKOMENDACIJOS32
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS32
  • SANTRAUKA36
  • SUMMARY37
  • PRIEDAI38

Reziumė

Autorius
tomo0
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 25, 2012
Apimtis
41 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Pradinių klasių mokinio sudominimas knyga ir skaitymu

Pedagogika Referatas 2019 m. gilmoras13
Užduoties tikslas: gebėjimas taikyti žinias apie skaitytojo ugdymą. Darbo esmė: Pasirinkti pradinių klasių mokinį (pageidautina- nemėgstantį skaityti berniuką) ir pasitelkiant modernias skaitytojo ugdymo...