Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje

56 psl. / 14480 žod.
Darbe rašoma apie pradinių kl.mokinių socialinių įgūdžių ugdymą. Baigiamasis darbas buvo įvertintas aukščiausiu balu.

Ištrauka

Vaikui augant, formuojasi jo nuostatos ir vertybės, lavėja socialiniai įgūdžiai ir socialinė kompetencija. Pradėjęs lankyti darželį ar mokyklą, jis susiduria su tam tikrais iššūkiais – kaip tinkamai reikia bendrauti ir draugauti su kitais, kaip dalintis, atsiprašyti, paprašyti pagalbos, žaisti grupėje, atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į kitų vaikų norus. Šie socialiniai įgūdžiai pradedami formuoti pirmiausiai šeimoje, vėliau ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, dar vėliau mokykloje, ypač, pradinėse klasėse. S. Shonk ir D. Cicchetti (2001) teigimu, socialiniai įgūdžiai turi būti ugdomi nuo pat vaikystės – juk jų vaidmuo labai svarbus tolesniame asmens gyvenime.

Nors akivaizdu, jog būtina ugdyti vaikų socialinius įgūdžius, tačiau apie jų ugdymo procesą nėra pateikta daug informacijos lietuvių kalba. Autoriai (Lekavičienė R., 2001; Dirsienė N., Reikertienė V., 2008) savo knygose apibūdina socialinius įgūdžius, pateikia jų klasifikacijas, tačiau ne itin aiškiai ir nekonkrečiai aprašo ugdymo procesą.

Autoriai (Kemerienė S., Mazūrienė R., Petronis A., Morkvėnaitė-Vasiliauskienė A., Valantiejienė S., 2009) pabrėžia žaidimų svarbą, ugdant vaikų socialinius įgūdžius. Galima rasti nemažai informacijos apie žaidimus, padedančius ugdyti socialinius įgūdžius. Ir kiti autoriai, tokie kaip J. Ančerevičiūtė, R. Blaževičienė (2010), R. Povilaitis, M. Blagoveščenskaja, J. S. Jasiulionė, I. Suchodolska (2009), J. Kuprytė, A. Salatkienė (2011), atkreipia dėmesį į žaidimus, lavinančius socialinius įgūdžius, tačiau konkrečios informacijos apie patį vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą - nepateikia.

Socialinių įgūdžių ugdymu rūpinasi ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija – ji patvirtino „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą“ (2004), skirtą ugdyti įvairaus amžiaus vaikų socialinius įgūdžius. Šioje programoje yra aprašomi žaidimai, lavinantys įvairius socialinius įgūdžius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nėra pakankamai daug ministerijos aprobuotos literatūros apie patį socialinių įgūdžių ugdymo procesą.

Socialinių įgūdžių ugdymo problemos aktualumą įrodo jau atlikti įvairūs tyrimai. Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkų V. Glebuvienės, B. Grigaitės, O. Monkevičienės (2004) atliktas tyrimas parodė, kad pedagogų dėka ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinis brandumas nėra prastas - apie 70 procentų vaikų pasižymi labai gera savikontrole, o 71 procentų tirtų vaikų savigarba yra aukšto lygio. Kaip matome, šiame tyrime netyrinėjamas socialinių pedagogų ir pradinių klasių mokytojų vaidmuo, ugdant vaikų socialinius įgūdžius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio tyrimo metu yra tiriami ikimokyklinio amžiaus vaikai, o ne pradinių klasių mokiniai. Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu buvo atliktas "Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui įvertinimo" tyrimas (2005), kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis 14 - 17 m. nepilnamečių. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti paauglių savarankiškumą. Duomenys parodė, kad 38 procentai ugdytinių jaučiasi savarankiškais, dar nesavarankiškais – 31,20 procentai, nežinantys ar yra savarankiški – 25,60 procentai, nesavarankiškais jaučiasi 5,20 procentai respondentų. Paanalizavus šio tyrimo metodiką bei gautus duomenis, taip pat matyti, kad šiuo tyrimu nebuvo tirtas pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių ugdymas. J. Buzaitytė-Kašalynienė (2007) ištyrė trijų ikimokyklinio ugdymo įstaigų 3 - 7 metų auklėtinių socialinius įgūdžius. Tyrimas parodė, kad auklėtojai dažniausiai ugdo tokius socialinius įgūdžius: dalijimąsi žaislais, mokėjimą atsiprašyti ir paprašyti, o mažiau dėmesio skiria tokių socialinių įgūdžių ugdymui: komplimentų sakymui, savo kaltės pripažinimui, rūpesčio rodymui. Pastebime, jog ir šiame tyrime tiriamieji buvo ne pradinių klasių mokiniai. Paanalizavus šio tyrimo metodiką ir gautus rezultatus, matyti, kad šiuo tyrimu netirtas socialinių pedagogų vaidmuo, ugdant vaikų socialinius įgūdžius. Šiaulių universiteto mokslininkai K. Samašonok ir V. Gudonis (2007) atliko tyrimą, kurio tiriamieji buvo paaugliai. Tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą, kad globos namų auklėtinių socialiniai įgūdžiai bendrojo ugdymo mokyklose pamokų metu ugdomi nepakankamai. Paanalizavus šio tyrimo metodiką ir gautus rezultatus, matyti, kad šiuo tyrimu taip pat nebuvo tirtas pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių ugdymas bei socialinio pedagogo ir pradinių klasių mokytojų vaidmuo, ugdant vaikų socialinius įgūdžius. R. Malinauskas, A. Dumčienė, Š. Šniras, J. Vyšniauskytė–Rimkienė ir V. Malinauskienė (2008) buvo atlikę tyrimą, kuriuo analizavo rizikos grupės vaikų socialinius įgūdžius. Tyrimas atskleidė, kad nuteistiems rizikos grupės vaikams būdingi nepakankami socialiniai įgūdžiai ir emocinės pusiausvyros stoka. Šio tyrimo metodikos ir gautų rezultatų analizė parodo, kad pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių ugdymas šiuo tyrimu nebuvo tiriamas. Taip pat šiame tyrime nebuvo skiriamas dėmesys socialinių pedagogų ir pradinių klasių mokytojų vaidmeniui, ugdant pradinių klasių mokinių socialinius įgūdžius. Šiaulių universiteto mokslininkės N. Remeikienės (2010) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad paaugliams trūksta šių socialinių įgūdžių: problemų ir konfliktinių situacijų sprendimo, sugebėjimo apginti savo nuomonę. Reikia pabrėžti, kad ir šiuo tyrimu netyrinėti pradinių klasių mokinių socialiniai įgūdžiai bei socialinio pedagogo, pradinių klasių mokytojų vaidmuo, ugdant vaikų socialinius įgūdžius. Mykolo Romerio universiteto mokslininkų V. Gudžinskienės ir Ž. Barkauskaitės Lukšienės (2012) atliktas tyrimas atskleidė, kad socialinių įgūdžių stoka yra viena svarbiausių prielaidų, nulemiančių nepilnamečių, atliekančių bausmę pataisos namuose, negatyvias elgesio apraiškas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo tyrimu netirtas pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių ugdymas.

Išstudijavus minėtų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių ugdymas nėra nagrinėjamas. Taip pat tyrimais retai analizuojamas socialinių pedagogų bei pradinių klasių mokytojų vaidmuo, ugdant vaikų socialinius įgūdžius.

Tyrimo problema – nepavyko rasti tyrimų, kuriais buvo tirtas pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje. Nepavyko rasti daug literatūros, kurioje būtų konkrečiai apibūdintas pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje.

Tyrimo objektas – pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje.

Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimą bendrojo ugdymo mokykloje.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Ištirti socialinių įgūdžių sampratą (socialinių įgūdžių sąvoką, socialinių įgūdžių ryšius su gyvenimo įgūdžiais bei socialine kompetencija, socialinių įgūdžių klasifikaciją ir jų reikšmę vaikams).
  2. Išanalizuoti vaikų socialinių įgūdžių formavimo procesą bendrojo ugdymo mokykloje.
  3. Išanalizuoti žaidimus, taikomus pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavime.

Tyrimo metodai:

  1. Mokslinės literatūros analizė.
  2. Anketinė apklausa.
  3. Statistinė duomenų analizė.

Tyrimo struktūra: tyrimą sudaro įvadas, terminų žodynas, literatūros analizės dalis, empirinio tyrimo dalis, išvados, literatūra (43 šaltiniai), santrauka anglų k. (summary) ir priedai.

Turinys

  • ĮVADAS4
  • 1. PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ FORMAVIMO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE TEORINIO TYRIMO PAGRINDAI8
  • 1.1. Socialinių įgūdžių apibrėžimai8
  • 1.2. Socialinių įgūdžių formavimo svarba pradinių klasių mokiniams11
  • 1.3. Socialinių įgūdžių klasifikacija14
  • 1.4. Socialinių įgūdžių formavimo procesas bendrojo ugdymo mokykloje17
  • 1.5. Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimo programos21
  • 1.6. Žaidimai, skirti pradinių klasių mokinių socialiniams įgūdžiams formuoti23
  • 2. PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ FORMAVIMO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE EMPIRINIO TYRIMO PAGRINDAI27
  • 2.1. Tyrimo metodika27
  • 2.2. Tyrimo rezultatai ir analizė28
  • IŠVADOS44
  • LITERATŪRA45
  • SUMMARY48
  • PRIEDAI50

Reziumė

Autorius
longevity
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€13.11
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Sau 15, 2017
Apimtis
56 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Pradinių klasių mokinių baimių ypatumai

Pedagogika Prezentacija zita.matuseviciene
Dirbdama su vaikais ir, žinoma, prisimindama save vaikystėje, supratau, kad įvairaus amžiaus vaikus kamuoja skirtingos baimės rūšys (vienos išnyksta, vietoj jų atsiranda kitos,...

Tarpusavio santykių formavimas bendrojo lavinimo mokykloje

Pedagogika Diplominis darbas guoba
Temos aktualumas. XXI amžius vadinamas tarpusavio santykių krizių amžiumi. Žmonės jaučiasi atstumti, lyg nevisaverčiai, antrarūšiai asmenys, išgyvena nusivylimą, dvasinį nuogumą, pasaulis tampa desakralizuotas....