Kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo aspektai pagrindinėje mokykloje

52 psl. / 12600 žod.

Ištrauka

Tauta, kultūra ir kalba yra tarpusavyje susijusios. Asmens ir tautos patyrimas fiksuojamas kalba. Kultūros tęstinumas, perimamumas be kalbos būtų negalimas. Etnolingvistų teigimu, kalboje betarpiškai atsispindi mentalinis, materialinis visuomenės, tautos gyvenimas, pasaulėjauta (Gudavičius, 2000, 19). Per kalbą galima pažinti tautos dvasią. Būtent ji, kalba, dažniausiai laikoma tautinio ir kultūrinio savitumo pagrindu. Pasak žymaus vokiečių mąstytojo V. Humboltdo, kalba yra lyg išorinė tautos dvasios išraiška, tautos kalba yra jos dvasia, o tautos dvasia yra jos kalba – sunku įsivaizduoti labiau sutampančius dalykus (žr. Gudavičius, 1980, 71). Mokant kalbos, svarbus civilizacijos, tautos kultūros savitumo pažinimo principas. Šis mokymo aspektas sudaro galimybę pažinti kalbos ypatumus, kalbinę raišką (žr. Pauža, 2002, 51).

Darbo aktualumas ir naujumas. Kalba yra svarbiausia komunikacijos priemonė ir išraiška. Kalbinis bendravimas – visapusiškiausias ir ypač paveikus komunikacijos būdas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos lietuvių kalbos Bendrojoje programoje (toliau – LKBP), Išsilavinimo standartuose akcentuojama, kad mokinių komunikaciniams įgūdžiams šių dienų mokykloje turėtų būti skiriamas deramas dėmesys. Šiandieniniam žmogui komunikacinė veikla labai svarbi. Būtina mokėti sėkmingai bendrauti, laisvai ir sklandžiai reikšti mintis, nuomonę, jausmus, tiksliai perduoti informaciją, kalbėti įvairiose situacijose ir pan. Pabrėžiama, jog lietuvių kalba mokykloje visapusiškiau nei kiti mokslai gali ugdyti gebėjimus, susijusius su kalbiniu bendravimu (komunikacija). Komunikacinės mokinio kompetencijos ugdymas tapo viena iš svarbiausių gimtosios kalbos kaip mokomojo dalyko paskirčių pirmuosius dešimt mokymo metų.

Lietuvai integravus į europines struktūras bei vis didėjant visuomenės mobilumui, natūraliai iškilo tautinės tapatybės problema. Pasak žymios lietuvių kalbininkės A. Paulauskienės (2000), apmąstant dabartinę lietuvių tautos situaciją, matomas sustiprėjęs vitalinis išlikimo pradas, o visi prioritetai atiduodami ekonominiam augimui. Siekiama išsiversti, kaip nors įsitvirtinti nors gyvenimo paviršiuje. Dažnai – bet kokiomis priemonėmis. Nesirenkamos priemonės atpalaiduoja tamsiąsias žmogaus jėgas, instinktus. Lūžio situacijoje neišvengiamai daugėja tamsos, agresijos, smurto. Ir beveik neišvengiamai silpsta ir slopsta kultūrinis tautos gyvybingumas. Kaip pabrėžia minėta kalbininkė, jeigu iš akių išleisime dvasinį augimą, neteksim visko. Jeigu savoji kultūra ir kalba pasirodys antrarūšė, mes būsime ne mes (Paulauskienė, 2000, 31-31). Šie A. Paulauskienės teiginiai tik patvirtina tautos kultūros savitumo ir kalbinio bendravimo ugdymo svarbą. Tik išsaugodami savo savitumą, tik mums būdingą kultūrą, būsime įdomesni kitiems – visam pasauliui.

Lietuvoje įvairius kalbinio bendravimo ugdymo aspektus tiria E. Federavičienė, V. Glebuvienė, J. Dailidienė, O. Jacikevičienė, D. Sirtautienė ir kt. G. Čepaitienės, A. Kučinskaitės darbuose kaip tautos savitumo išraiška aptariamas lietuvių kalbos etiketas. Dažniausia nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus, pradinių klasių kalbinis bendravimas. Plačiau netyrinėti kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo aspektai pagrindinėje mokykloje (5-8 klasėse). Tad analizuojama tema svarbi tiek ugdymo praktiniu, tiek teoriniu aspektais.

Tyrimo problema. Tiriant kalbinį bendravimą kaip tautos kultūros savitumo ugdymą, kyla klausimas: kokią įtaką lietuvių kalbinio bendravimo ypatumų pažinimas gali turėti tautinio savitumo (identiteto) ugdymui.

Tyrimo objektas – kalbinis bendravimas kaip tautos kultūros savitumas ir jo ugdymo aspektai pagrindinėje mokykloje (5-8 klasėse).

Tyrimo hipotezė. 5-8 klasių mokinių kalbinio bendravimo kaip tautinio savitumo ugdymas bus efektyvus, jeigu: 1) per įvairių dalykų pamokas bus akcentuojamos idėjos, atskleidžiančios specifinius lietuvių kultūros ypatumus; 2) bus naudojamasi lietuvių kalbos integraciniais ryšiais su istorijos, etikos, geografijos dalykais; 3) šioms idėjoms diegti bus kryptingai panaudojama ne tik pamokinė, bet ir nepamokinė veikla.

Tyrimo tikslas – atskleisti kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo, formuojant mokinių tautinį identitetą, turinį bei jo realizavimo pedagogines galimybes, aspektus pagrindinėje mokykloje.

Uždaviniai:

  1. išanalizuoti mokslinę literatūrą darbe nagrinėjamu aspektu;
  2. išnagrinėti kalbinį bendravimą kaip tautos kultūros savitumo ugdymą, atskleidžiant jo reikšmę mokinio socializacijos procese;
  3. ištirti lietuvių kalbos, istorijos, etikos mokytojų, 5-8 klasių mokinių ir jų tėvų požiūrį į tautos kultūros savitumo ugdymą;
  4. atskleisti mokinių kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo galimybes pagrindinėje mokykloje.

Tyrimo metodai:

  1. Mokslinės literatūros, švietimo dokumentų, metodinių priemonių, susijusių su nagrinėjama tema, analizė.
  2. Mokinių stebėjimas, pokalbiai su ugdytiniais, mokytojais.
  3. Mokinių, mokytojų, tėvų anketavimas, gautų duomenų analizė, statistinių duomenų analizė.

Dokumentų analizė sudaro galimybę susipažinti su valstybinėmis nuostatomis kalbinio bendravimo ugdymo klausimais. Metodinių priemonių (lietuvių kalbos, literatūros vadovėlių) analizė atskleidžia, ar/ir kokiais būdais tautinio savitumo idėjos integruojamos į kalbinio bendravimo ugdymo procesą. Stebėjimo, pokalbių metu su mokiniais, mokytojais siekiama išsiaiškinti jų nuostatas apie kalbinį bendravimą kaip tautos kultūros savitumo ugdymą. Anketinė apklausa naudojama tiriant mokytojų, mokinių, tėvų požiūrį į tautos kultūros savitumo ugdymą, kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo galimybes pagrindinėje mokykloje. Statistinė analizė taikoma apdorojant konstatuojamojo anketinio tyrimo rezultatus.

Tyrimo bazė, imtis. Tyrimas atliktas Šiaulių „Romuvos“ pagrindinėje mokykloje. Jame dalyvavo 86 5-8 klasių mokiniai, 41 jų tėvas ir 13 lietuvių kalbos, etikos, istorijos mokytojų.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, rekomendacijos, santrauka, literatūros sąrašas ir priedai.

Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. KALBA KAIP SOCIALIZACIJOS ŠALTINIS ANKSTYVOJOJE PAAUGLYSTĖJE6
  • 2. TEORINIAI KALBINIO BENDRAVIMO ASPEKTAI9
  • 2.1. Bendravimas. Kalbinio bendravimo samprata9
  • 2.2. Kalbinio bendravimo proceso struktūra12
  • 2.3. Kalbinio bendravimo formos14
  • 2.4. Kalbinio bendravimo būdai15
  • 3. TAUTINIO SAVITUMO SAMPRATA17
  • 3.1. Lietuvių kultūros ypatumai18
  • 3.2. Kalba – tautinio savitumo išraiška20
  • 4. KALBINIO BENDRAVIMO KAIP TAUTOS KULTŪROS SAVITUMO UGDYMO ASPEKTAI PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE25
  • 4.1. Tautinio savitumo idėjų integravimas į kalbinio bendravimo ugdymo procesą28
  • 4.2. Kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo pagrindinėje mokykloje galimybių tyrimas29
  • 4.2.1. Mokytojų požiūris į kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo galimybes pagrindinėje mokykloje29
  • 4.2.2. Mokinių nuomonė apie gimtąją kalbą, tautinę simboliką, kultūros istoriją, jų tarpusavio ryšį34
  • 4.2.3. Tėvų požiūris į tautos kultūros savitumo ugdymą pagrindinėje mokykloje42
  • IŠVADOS47
  • REKOMENDACIJOS MOKYTOJAMS49
  • LITERATŪRA50

Reziumė

Autorius
renule
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€12.15
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Spa 5, 2016
Apimtis
52 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Ugdymas kaip socialinis reiškinys

Pedagogika Referatas 2012 m. baksas21
Įvairiuose moksliniuose šaltiniuose pastebėta, kad ugdymas yra socialinis reiškinys, kuriantis žmogų, kaip asmenybę tuo metu, kai jis bendraudamas sąveikauja su jį supančia aplinka...

Alytaus Volungės pagrindinė mokykla

Pedagogika Praktikos ataskaita geisa
Praktiką atlikau Alytaus Volungės vidurinėje mokykloje. Institucijos apibūdinimas: 1984 m. įkurta 10-oji vidurinė mokykla. Direktorius - Leonas Gailius. Mokykloje mokosi 1103 mokiniai. 1994...

Pedagogo bendravimo kultūra

Pedagogika Referatas sigita
Mokymo procese pedagogas vaidina bene didžiausią vaidmenį ir atlieka ne tik vieną mokymo, bet ir daugybę kitų, asmenybės ugdymo procese svarbių funkcijų. Jis...

Muzikos mokytojas kaip lyderis ugdymo procese

Pedagogika Referatas 2018 m. vika1
Tyrimo aktualumas. Informacinės technologijos, užpildančios mokinių gyvenimus ir lemiančios moksleivių mentaliteto pokyčius labai aktyviai kelia klausimą apie šių dienų mokytoją. Tuo pačiu tai...