Svarstomosios demokratijos prielaidos ir apraiškos virtualiuose socialiniuose tinkluose Lietuvoje

Temos aktualumas: Žinių visuomenėje mūsų kasdieninio gyvenimo ir bendravimo rutinos yra persmelktos naujųjų komunikacinių technologijų. Išmanieji telefonai, nešiojamieji ar planšetiniai kompiuteriai, bet, svarbiausia, – internetas formuoja naujo tipo laiko ir erdvės sąlygų nepaisančius socialinius tinklus. Galima stebėti, kaip pastaruoju metu piliečių asmeniniai gyvenimai „perkeliami” į viešąją virtualiąją erdvę. Formuojasi naujos vertybės ir siekiamybės ypač jaunimo tarpe, pavyzdžiui, internetinėje erdvėje jaustis populiariu, išklausomu ir mėgiamu žmogumi yra didžiulė vertybė. Nenuostabu, kad šie nauji procesai susilaukia vis daugiau psichologijos ir komunikacijos mokslų atstovų dėmesio. Kita vertus, šalia neabejotino gebėjimo palaikyti vartotojų individulius lūkesčius ir „perkelti” jų asmeninį gyvenimą į viešąją erdvę vieno mygtuko paspaudimu, internetas gali būti svarbus ir platesniuose, visuomeniniuose kontekstuose. Pavyzdžiui, socialinių tinklų ar kitų internetinių erdvių pritaikomumas politiniuose procesuose jau keletą metų intriguoja tiek mokslininkus, tiek pačius politikus. Nenuostabu, kad tokiame kontekste tenka pergalvoti ir tradicinius demokratinius principus, kurie neretai yra ganėtinai formalizuoti, nelankstūs ir apriboja šiuolaikinio piliečio politinio dalyvavimo galimybes. Kritikai teigia, „kad tokia sistema yra prievartinė, suvaržanti, nuasmeninta, nehumaniška, ir piliečiai, negalėdami aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir atlikdami iš esmės instrumentinį vaidmenį, jaučia susvetimėjimą ir nusivylimą politine sistema. Demokratinėje visuomenėje problemišku tampa pačių piliečių vaidmuo“ (Baločkaitė, Butkevičienė, Vaidelytė ir Vinogradnaitė, 2008). Taigi nenuostabu, kad šiuo metu mokslinėje literatūroje vis dažniau diskutuojama apie svarstomosios demokratijos atsiradimą ir jos principų pritaikomumą virtualiose erdvėse.  

Apie svarstomosios demokratijos principus jau buvo kalbama nuo pat atstovaujamosios demokratijos atsiradimo. Pavyzdžiui, jau 1774 metais airių politikos filosofas Edmund Burke savo kalboje kvietė Jungtinės Karalystės Parlamentą į deliberatyvias diskusijas su plačiąja visuomene (Burke, 1854). Taip pat ir XVIII amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo manoma, kad svarstymai (angl. deliberation) yra esminė vyriausybės dalis. Tačiau svarstymas – kaip demokratijos elementas – nebuvo akademikų plačiai studijuojamas iki XX amžiaus. Nors 1970-1980 metais ir buvo parašyta keletas pamatinių raštų apie svarstymų demokratiją, jos klestėjimas ir politikos mokslininkų dėmesys įgavo pagreitį nuo 1990 metų, vos praėjus metams po Habermas knygos „Struktūrinė viešosios sferos transformacija“ (1989) vertimo į anglų kalbą (Dryzek, 1994; Skyrms, 1990). Per kelis svarstymų demokratijos koncepto viešojoje politinėje erdvėje gyvavimo dešimtmečius buvo spėta ne tik pagrįsti tokios bendravaldės formos privalumus (Jurgen Habermo veikalai (1962, 1981, 1984) yra ypač vertinami ir analizuojami jaunųjų mokslininkų), bet ir aršiai sukritikuoti svarstomąją demokratiją dėl sudėtingo (jei apskritai įmanomo) globalaus įgyvendimo, nuoširdumo kategorijos neapskaičiuojamumo bei kitų esminių aspektų, apie kuriuos kalbėsime šiek tiek vėliau.

Lietuvoje apie svarstomosios demokratijos principų pritaikomumą politiniuose procesuose kalbėti sudėtinga dėl ganėtinai trumpos mūsų kaip nepriklausomos demokratiškos valstybės patirties. Kaip ir daugelis kitų post-sovietinių valstybių, mūsų šalis prieš dar labiau liberalizuodama demokratiją turi susidoroti su keletu kitų svarbių problemų, – aukštu piliečių apolitiškumu, pasyvumu ir menku politiniu raštingumu. Taigi Lietuvoje apie svarstomosios demokratijos realius įgyvendinimus retai kada užsimenama, o susijusių mokslinių darbų, tekstų gimtąja kalba yra ypač mažai, nors ši tema yra aktuali ir opi, norint „pasivyti” stipresnes demokratines valstybes ir „atliepti” piliečių lūkesčius taip mažinant demokratinį deficitą šalyje. Be kita ko, Lietuvoje ryškėja didžiulis technologinių naujovių intergracijos į visuomenės gyvenimą poreikis, kuris vis didėja ir plinta ne tik tarp pačių jauniausiųjų, bet ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Didėjant gyventojų daugumos pasiekiamumui viešojoje internetinėje erdvėje tampa svarstytini virtualūs demokratiniai procesai kaip demokratijos modernus progresavimas. Demokratija negali regresuoti, tai yra grįžti į ankstesnes valdymo formas. Modernėjanti visuomenė tolygi modernėjančiai demokratijai, o būtent svarstomoji demokratija yra ateities demokratijos atspindys išsivysčiusiose šalyse.

Mokslinė problema. Įvertinus svarstomosios demokratijos svarbą šiandienos proaktyvioje valstybėje ir visuomenėje, keliama mokslinė problema, kurią apibrėžia klausimai: (1) kokie yra svarstomosios demokratijos privalumai, ribotumai ir kritiniai aspektai? ir (2) ar įmanoma svarstomoji demokratija virtualioje erdvėje, t. y. socialiniuose tinkluose mūsų šalyje, įvertinant Lietuvos istorines patirtis, socialines nuotaikas, politines tradicijas ir kitas aplinkybes?

Darbo objektas. Šio tiriamojo darbo objektas yra svarstomosios demokratijos įgyvendinimo galimybės ir prielaidos virtualioje viešojoje erdvėje Lietuvoje.

Darbo tikslas yra aptarti svarstomosios demokratijos apraiškas, ribotumus, privalumus ir išanalizuoti svarstomosios demokratijos pritaikymo galimybes virtualioje viešojoje erdvėje Lietuvoje.