Muitinės veiklos ypatumai gabenant krovinius antžeminiu transportu

Temos naujumas ir aktualumas. Šiandieniniame verslo pasaulyje yra akivaizdūs globalizacijos reiškiniai, kai nacionalinis verslas tampa tarptautiniu. Todėl ir verslo įmonių aprūpinimas bei pagamintos produkcijos pardavimas taip pat įgyja tarptautinį pobūdį. Plečiantis rinkai didėja ir prekių srautai, kuriuos lemia įmonių tarptautinis aprūpinimas ir pagamintos produkcijos paskirstymas tarptautinėje rinkoje. Dabartinėmis sąlygomis nė viena šalis negali pasiekti ekonominio augimo nedalyvaudama tarptautinėje prekyboje. Eksportuodama produkciją, kiekviena šalis gauna naudos, kuri matuojama skirtumu tarp aukštesnės pasaulinės kainos ir žemesnės vidaus rinkos kainos. Importuodama prekes, kiekviena šalis stengiasi gauti vidaus sąnaudų ekonomiją, atsisakydama tam tikrų prekių gamybos šalyje, kadangi importuojamų prekių kainos mažesnės už gamybos kaštus, reikalingus joms pagaminti šalies viduje.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kuriai būdinga bendroji rinka, turi būti užtikrintas laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Todėl transporto sistema turi veikti kuo efektyviau, o muitinės kuo operatyviau ir kokybiškiau aptarnauti krovinių transportą, vykstantį per valstybių sienas. Lietuvos integracijos į ES procese didelis dėmesys skiriamas nacionalinės teisės derinimui su ES teise. Vienas iš pagrindinių ES teisės principų yra jos viršenybės, nacionalinės teisės atžvilgiu, principas. Tai reiškia, kad nacionalinės teisės nuostatos negali prieštarauti ES teisės normoms, kurios visoje ES teritorijoje turi būti taikomos vienodai. Taigi Lietuva jau prisijungė prie pagrindinių krovinių tarptautinį vežimą reglamentuojančių konvencijų ir tarpvalstybinių susitarimų.
Patogi Lietuvos geografinė padėtis leidžia vystyti ir plėsti krovinių tranzitinius gabenimus per Lietuvos teritoriją dviem kryptimis – į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Iš devynių prioritetiškai vystomų transportų koridorių Rytų ir Centrinėje Europoje du koridoriai eina per Lietuvos Respubliką. Taip pat Lietuvos teritorijoje esantys keliai jungia Rusiją su Kaliningrado sritimi.
Lietuvoje labiausiai išvystytas automobilių ir geležinkelių transportas. Šioms transporto rūšims tenka daugiau kaip 80 procentų respublikos krovinių apyvartos. Būtent todėl šiame darbe pasirinkta nagrinėti krovinių gabenimą antžeminėmis transporto priemonėmis, aiškintis kokios šių transporto rūšių savybės traktuojamos kaip privalumai, analizuoti, kokios muitinės veiklos procedūros taikomos gabenant krovinius šiomis transporto priemonėmis, atskleisti muitinės darbo ypatumus.
Temos problemiškumas. Lietuvai tapus ES nare tikėtasi, jog supaprastės krovinių, gabenimų per sienas muitinės procedūrų įforminimas ir muitinės problemos liks praeityje. Tačiau kai kurių procedūrų įforminimas tapo dar sudėtingesnis, o krovinių deklaravimas muitinėje tapo labai nepatogus. Krovinių gabenimas į trečiąsias šalis įstojus į Europos Sąjungą yra reglamentuotas Bendrijos teisės aktais, o buvę dvišaliai susitarimai nustojo galioję. Kvotų, licencijų gavimo kai kurioms prekėms sistema taip pat nesupaprastina muitinio įforminimo proceso. Daugelyje ES šalių yra taikomos supaprastintos muitinės procedūros, tačiau norint tokias procedūras taikyti Lietuvoje reikia atlikti nemažai paruošiamųjų darbų.
Neišsprendus aukščiau minėtų problemų Lietuva negali tikėtis sėkmingų transporto sistemos integracijos proceso rezultatų ir efektyvaus tolimesnės muitinės veiklos vystymosi.
Tyrimo tikslas: atskleisti muitinės veiklos ypatumus gabenant krovinius geležinkelių ir kelių transportu.
Tyrimo objektas: muitinės procedūros, atliekamos gabenant krovinius antžeminiu transportu: automobiliais ir geležinkeliu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti geležinkelių transporto sektoriaus ypatumus ir išsiaiškinti, kokie yra privalumai ir kokie trūkumai krovinius gabenant šia transporto rūšimi.
2. Išanalizuoti kelių transporto sektoriaus ypatumus ir išsiaiškinti, kokie yra privalumai ir kokie trūkumai krovinius gabenant šia transporto rūšimi.
3. Išanalizuoti ES teisės aktus, reglamentuojančius krovinių gabenimą tarptautiniais maršrutais.
4. Ištirti, kokios muitinės procedūros yra taikomos krovinius gabenant antžeminiu transportu ir atskleisti šių procedūrų ypatumus.
5. Išsiaiškinti su kokiomis muitinės veiklos problemomis susiduria verslo įmonės gabendamos krovinius antžeminiu transportu bei pateikti siūlymus, kaip tas problemas spręsti.
Hipotezės:
1. Nuo pasirinktos transporto rūšies priklauso gabenamų krovinių pristatymo laikas, jų būklė pristatymo momentu, atitinkamos muitinės procedūros.
2. Priėmus tam tikrus teisės aktus ir suspaprastinus krovinių deklaravimo muitinėje procedūras, būtų galima pasiekti didesnį muitinės veiklos operatyvumą ir padidinti tarptautinių pervežimų apimtis.
Reikšminės sąvokos: muitinė, muitinės procedūros, antžeminis transportas, geležinkelių transportas, kelių transportas.
Naudojami tyrimo metodai:
Sisteminės analizės metodas. Sistemiškai analizuojamas krovinių gabenimas antžeminiu transportu; kompleksiškai žiūrima į procedūras, kurios yra atliekamos krovinius gabenant iš ES į trečiąsias šalis bei įvežant krovinius iš trečiųjų šalių.
Lyginamasis tyrimo metodas. Lyginamos skirtingos transporto sistemos ir procedūros, kurios yra taikomos krovinius gabenant kiekviena iš jų.
Dokumentų (content) analizė. ES norminių teisės aktų analizė, norint išsiaiškinti kokios procedūros yra atliekamos gabenant krovinius antžeminiu transportu tiek eksportuojant prekes iš ES, tiek ir norint jas įvežti iš trečiųjų šalių.
SSGG analizė. Išanalizuoti geležinkelių ir kelių transporto sektorių silpnybes ir stiprybes bei išsiaiškinti galimybes ir grėsmes.
Pirmojoje darbo dalyje aiškinamasi, kokie veiksniai nulemia vienos ar kitos transporto rūšies kroviniams vežti pasirinkimą. Analizuojami antžeminio, t.y. geležinkelio ir automobilių transporto ypatumai gabenant krovinius, privalumai ir trūkumai. Nagrinėjami pagrindiniai tarptautiniai ir nacionaliniai tarptautinį krovinių gabenimą reglamentuojantys teisės aktai.
Antroji darbo dalis skirta muitinės procedūrų analizei ir dokumentų, kurie yra naudojami krovinius gabenant tarptautiniais maršrutais nagrinėjimui. Išskiriama, kuo skiriasi krovinių deklaravimas, jei jie yra gabenami geležinkelių ar automobilių transportu. Aiškinamasi, kokį vaidmenį krovinių gabenime atlieka muitinės įstaigos ir jose atliekamos procedūros. Taip pat kokį poveikį muitinės veikloje daro įdiegtos informacinės sistemos. Atskleidžiama, kokie yra muitinės veiklos ypatumai krovinius gabenant antžeminiu transportu. Taip pat analizuojamos atskiros muitinės procedūros: muitinis tranzitas, prekių importas ir eksportas bei aiškinamasi su kokiomis problemomis susiduria verslininkai, gabendami krovinius per muitinės įstaigas. Analizuojami Kaliningrado tranzito ir tranzito per Klaipėdos uostą praktiniai pavyzdžiai.
Baigiamojoje dalyje pateikiamos apibendrinančios išvados ir pasiūlymai, kaip spręsti problemas, iškylančias dėl muitinės veiklos netobulumų krovinius gabenant tiek į ES, tiek ir į trečiąsias šalis.