Socialiniai mokslai / Teisė

Konstitucinės teisės konspektas baigiamajam egzaminui

0 atsiliepimų
Autorius:

I tema: Konstitucinės teisės ir ją sudarančių normų (principų) samprata. Konstituciniai teisiniai santykiai.

  1. Konstitucinės teisės dalyko samprata.[i]

Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio mėn. 2 d. nutarimas "Dėl vairuotojo pažymėjimo negrąžinimo kaip administracinės teisenos užtikrinimo priemonės“

Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pilietis gali laisvai išvykti iš Lietuvos, reiškia, jog jis turi teisę pats spręsti, ar išvykti iš Lietuvos, pasirinkti išvykimo laiką, taip pat išvykimo būdą. Teisė laisvai išvykti iš Lietuvos reiškia, jog negali būti nustatoma leidiminė išvykimo iš Lietuvos tvarka, t. y. negali būti nustatoma tokia tvarka, kad pilietis turėtų prašyti kurios nors valstybinės institucijos leidimo išvykti iš Lietuvos. Konstitucinė teisė laisvai išvykti iš Lietuvos suponuoja valstybės pareigą nustatyti tokią išvykimo iš Lietuvos tvarką, kad pilietis nepatirtų nepagrįstų suvaržymų. Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečio teisė laisvai išvykti iš Lietuvos gali būti apribota tik įstatymu ir tik tuomet, kai yra Konstitucijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai: jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.

Ginčijama ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostata, jog paskyrus baudą vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, iki bus sumokėta paskirta bauda, iš esmės reiškia, kad asmuo užsienyje negali pasinaudoti dokumentu, liudijančiu, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Tačiau tai, kad asmuo užsienyje negali pasinaudoti minėtu dokumentu, liudijančiu jo teisę vairuoti transporto priemonę, nereiškia, jog yra suvaržyta ar paneigta piliečio teisė laisvai išvykti iš Lietuvos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, jog ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu priimamas nutarimas skirti baudą, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, iki bus sumokėta paskirta bauda, neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog pilietis gali laisvai išvykti iš Lietuvos.

 

Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos mėn. 2 d. nutarimas "Dėl karių galimybės kreiptis į teismą"

  1. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

"Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą."

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus.

Pažymėtina, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.

Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, kad teisme turi būti ginamos asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne.

  1. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykiai turi savo ypatumų. Atsižvelgiant į šiuos ypatumus įstatymais gali būti nustatyti įvairūs ginčų dėl teisių ar laisvių pažeidimo sprendimo būdai, taip pat ikiteisminė tokių ginčų sprendimo tvarka. Tačiau krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių ar laisvių gynimo.
  2. Minėta, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad kai turi būti arba gali būti nutraukiamos profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartys ir (arba) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, atleistas karys gali kreiptis į teismą tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo. Taigi pagal ginčijamą Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatą kariui neleidžiama kreiptis į teismą dėl jo atleidimo iš karo tarnybos pagrįstumo. Taip pažeidžiama asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

 

Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio mėn. 8 d. nutarimas "Dėl administracinės nuobaudos – turto konfiskavimo"

Kartu būtina pažymėti, kad turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Laikinasis turto naudotojas ar valdytojas, priešingai sudarytai sutarčiai, daikto paskirčiai ar savininko interesams, tyčiniais ar neatsargiais veiksmais daiktą gali sugadinti, sunaikinti ar kitaip prarasti. CK 152 straipsnyje yra nustatyta, kad atsitiktinio daikto žuvimo rizika tenka savininkui. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Administracinio teisės pažeidimo kontrabandos padarymo atveju laikinasis turto valdytojas ar naudotojas šio pažeidimo priemonę (automobilį ir kt.) yra gavęs iš savininko jo sutikimu. Kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą - kontrabandą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas kontrabandai panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją. CK 143 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti turtą ir iš sąžiningo įgijėjo, jeigu šis turtas savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas ar iš kurio nors jų pagrobtas arba kitaip nustojo būti jų valdomas be jų valios. Tai yra visuotinai pripažinta nuosavybės teisės gynimo taisyklė.

 

Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario mėn. 23 d. nutarimas "Dėl 1998 metų pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo”

1.11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kai kurias kitas pagrindines žmogaus teises. Tačiau ir tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės. Jeigu teisė taip apribojama, kad jos įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu teisė suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti. Kaip minėta, pagal ginčijamu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 5 punktą įmonėms, turėjusioms teisę prekiauti Lietuvoje pagamintais alkoholiniais gėrimais, nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d., o didmeninės prekybos įmonėms - nuo 1998 m. birželio 1 d. buvo uždrausta prekiauti seno pavyzdžio banderolėmis paženklintais Lietuvoje pagamintais alkoholiniais gėrimais, juos gabenti ar laikyti ir nebuvo nustatyta, kokia tvarka ir sąlygomis įmonės po nutarime nurodytos datos gali realizuoti dar iki nurodytų draudimų įvedimo teisėtai įsigytus joms nuosavybės teise priklausančius Lietuvoje pagamintus alkoholinius gėrimus, paženklintus seno pavyzdžio banderolėmis.

Minėtuoju Vyriausybės 1998 m. sausio 14 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas, kai ūkio subjektui po tam tikros datos uždraudžiama ne tik prekiauti teisėtai įsigytais jiems nuosavybės teise priklausančiais alkoholiniais gėrimais, bet ir juos laikyti bei gabenti ir nenurodoma, kokia tvarka ir sąlygomis po nustatytos datos ūkio subjektas gali realizuoti dar iki draudimų įvedimo teisėtai įsigytus jam nuosavybės teise priklausančius Lietuvoje pagamintus alkoholinius gėrimus, paženklintus seno pavyzdžio banderolėmis, vertintinas kaip neleidžiantis ūkio subjektui valdyti jam priklausančios nuosavybės, ja naudotis bei disponuoti ir dėl to iš esmės paneigiantis nuosavybės teisę.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus darytina išvada, kad Vyriausybės 1998 m. sausio 14 d. nutarimu patvirtintos "Lietuvos Respublikoje pagamintų ir parduodamų alkoholinių gėrimų ženklinimo 1998 metų pavyzdžio banderolėmis tvarkos" 5 punktas ta apimtimi, kuria didmeninės prekybos įmonėms nuo 1998 m. birželio 1 d., o kitoms įmonėms - nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. draudžiama prekiauti seno pavyzdžio banderolėmis paženklintais Lietuvoje pagamintais alkoholiniais gėrimais, juos gabenti, laikyti prekybos bei viešojo maitinimo įmonių sandėliuose, prekybos salėse, administracinėse patalpose ir kitose vietose, nenustačius, kokia tvarka ir sąlygomis šios įmonės po nutarime nurodytos datos gali realizuoti dar iki draudimų nustatymo teisėtai įsigytus joms nuosavybės teise priklausančius Lietuvoje pagamintus alkoholinius gėrimus, paženklintus seno pavyzdžio b   anderolėmis, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

 

Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo mėn. 14 d. nutarimas "Dėl farmacinės veiklos įstatymo”

  1. Minėta, kad pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir/arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Pagal Konstituciją neleidžiama riboti asmens teisės į nuosavybę priklausomai nuo asmens išsilavinimo. Reikalavimai turėti farmacinį išsilavinimą bei reikiamą kvalifikaciją turi būti nustatomi asmenims, vykdantiems farmacinę veiklą vaistinėse. Išsilavinimo reikalavimai negali būti nustatomi asmenims, siekiantiems turėti nuosavybės teise vaistinių.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog vaistinės gali priklausyti nuosavybės teise tik fiziniams asmenims, turintiems aukštąjį farmacinį išsilavinimą, taip pat fizinių asmenų grupėms, kuriose daugiau kaip pusė vaistinės (vaistinės dalies) įstatinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems aukštąjį ar specialųjį vidurinį farmacinį išsilavinimą, riboja kitų fizinių asmenų teisę turėti nuosavybės teise vaistinių.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog Farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria ribojama fizinių asmenų, neturinčių aukštojo farmacinio išsilavinimo, taip pat fizinių asmenų grupių teisė turėti nuosavybės teise vaistinių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

 

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo mėn. 28 d. nutarimas "Dėl Konstitucinio Teismo įgaliojimų peržiūrėti savo nutarimą ir nutraukti pradėtą teiseną, taip pat dėl teismų finansavimo peržiūrėjimo"

Tad pabrėžtina, kad oficialios konstitucinės doktrinos (ir kaip visumos, ir kiekvienu atskiru konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu) formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas yra nenutraukiamas ir niekuomet nebūna visiškai baigtas, nes - kadangi pati Konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto, prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), - aiškinant Konstitucijos normas bei principus, eksplicitiškai arba implicitiškai įtvirtintus Konstitucijos tekste ir sudarančius darnią sistemą, niekuomet neišnyksta galimybė - jeigu tai būtina dėl nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos logikos - formuluoti tokias oficialias konstitucines doktrinines nuostatas (t. y. atskleisti tokius konstitucinio teisinio reguliavimo aspektus), kurios dar nebuvo suformuluotos ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose. Konstituciniam Teismui pagal pareiškėjų prašymus nagrinėjant vis naujas konstitucinės justicijos bylas, ankstesniuose Konstitucinio Teismo aktuose suformuota oficiali konstitucinė doktrina (kiekvienu atskiru atitinkamoje byloje reikšmės turinčiu konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu) yra papildoma vis naujais fragmentais. Taigi formuluojant vis naujas oficialias konstitucines doktrinines nuostatas yra atskleidžiama Konstitucijoje - aukščiausiosios teisės akte - įtvirtinto teisinio reguliavimo įvairovė ir pilnatvė.

Viena iš sąlygų, užtikrinančių Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas. Minėta, kad Konstitucijos prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų. Tad Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinei (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (pavyzdžiui, kai tam tikrų veiklos rūšių technologinės galimybės išsiplečia taip, kaip galbūt ir nebuvo įmanoma numatyti tuo metu, kai Konstitucijos tekstas buvo kuriamas).

Išnašos

[i] Šiuo atveju reikėtų paninėti keletą (iš pirmo žvilgsnio – skirtingų) KT nutarimų, susijusių, pvz., su vairuotojo pažymėjimo paėmimu ir negrąžinimu (žr. KT 2001 10 02 nut. k. d. 4 p. 3–5 pastraipas, t.y. šio punkto tris paskutines pastraipas), profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos subjekto, t. y. kario teise kreiptis į teismą dėl jo atleidimo iš karo tarnybos pagrįstumo (ne tik dėl atleidimo tvarkos pažeidimo; žr. KT 2002 07 02 nut. k.d. I skirsn. 2–4 pastraipas), vilkiko, kaip kontrabandos įrankio, konfiskavimu (KT 1997 04 08 nut. k.d. 6 p. 10 ir 11 pastraipos), Lietuvoje pagamintus alkoholinius gėrimus, paženklintus seno pavyzdžio banderolėmis (KT 2000 02 23 nut. k.d. 1.11 p.) ar privačios vaistinės savininko teisių subjektu (KT 2002 03 14 II skirsn. 13 p.), t.y. šiuose ar panašiuose nutarimuose matomą konstitucinės teisės dalyko specifinę apimtį, sudėtingumą kategoriškai nustatyti tokio dalyko ribas, santykių (klausimų) įvairovę. Be to, reikėtų nurodyti KT koncepciją, kad „Konstitucijoje nėra ir negali būti spragų“ (2006 03 28 nut.).

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
135730 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • I tema: Konstitucinės teisės ir ją sudarančių normų (principų) samprata. Konstituciniai teisiniai santykiai.
  • 1. Konstitucinės teisės dalyko samprata.
  • 2. Konstitucinės teisės normų samprata, jų klasifikavimas. Pavyzdžiai normų, kurias atskleidė (išaiškino) Konstitucinis Teismas .
  • 3. Konstitucinių principų samprata, jų galimas grupavimas bei atitinkamų Konstitucijos nuostatų pavyzdžiai .
  • 4. Teisės spragos konstitucinėje teisėje, jų pašalinimo būdai bei su tuo susiję Konstitucinio Teismo išaiškinimai. .
  • 5. Konstituciniai teisiniai santykiai (jų subjektai) ir atitinkami juridiniai faktai.
  • 6. Konstitucinė teisė valstybės teisės sistemoje .
  • 7. Teisės konstitucionalizacijos esmė ir ją (administracinės, baudžiamosios ar civilinės teisės požiūriu) rodantys Konstitucinio Teismo nutarimai .
  • II tema: Konstitucinės teisės mokslas.
  • 1. Konstitucinės teisės mokslo ir jo dalyko bendroji samprata bei su tuo susijusios Konstitucinio Teismo koncepcijos ar doktrinos (tarp jų – atidedamojo veto, mandagumo atsistatydinimo ar dvigubo mandato ).
  • 2. Konstitucinės teisės mokslo metodų (ir Konstitucinio Teismo atliekamo įstatymo tyrimo metodų) samprata .
  • 3. Konkretūs Konstitucinio Teismo praktikoje pasireiškusio mokslinio praktinio tyrimo metodų taikymo pavyzdžiai, susiję su: loginiu metodu ; sisteminiu metodu ; teleologiniu metodu ; lyginamuoju metodu ; istoriniu metodu ; matematiniu metodu ; kalbiniu metodu .
  • 4. M. Romerio darbuose “Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose” (Vilnius, 1994) ir “Suverenitetas” (Vilnius, 1995) nagrinėtos problemos ir jų vertinimas.
  • 5. Pagrindiniai diskutuojami klausimai (ar keliamos problemos) ir argumentuoti pasiūlymai (vertinimai) moksliniuose darbuose: V. Sinkevičius. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918–2001 metais. Vilnius, 2002; J. Žilys. Konstitucinis Teismas. Teisinės ir istorinės prielaidos. Vilnius, 2001; E. Jarašiūnas. Valstybės valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003. E. Šileikis. Alternatyvi konstitucinė teisė Vilnius, 2005. E. Kūris. Konstitucinė teisė kaip jurisprudencinė teisė: konstitucinė justicija ir konstitucinės teisės paradigmos transformacija Lietuvoje. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. Vilnius, 2008. G. Mesonis. Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai. Vilnius,2010.
  • III tema: Konstitucinės teisės šaltiniai.
  • 1. Konstitucinės teisės šaltinių samprata .
  • 2. 1992 m. Konstitucija teisės šaltinių sistemoje (kuo Konstitucija ypatinga kitų šaltinių požiūriu?) ir su tuo susiję pagrindiniai Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl Konstitucijos kaip teisės akto .
  • 3. Konstitucijos pataisos šaltinių sistemoje (kuo jos ypatingos kitų šaltinių požiūriu?) ir su tuo susiję pagrindiniai Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl Konstitucijos pataisų .
  • 4. Konstitucinio Teismo aktai šaltinių sistemoje (kuo jie ypatingi kitų šaltinių požiūriu?) ir pagrindiniai Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl jo aktų kaip šaltinių .
  • 5. Konstituciniai įstatymai šaltinių sistemoje (kuo jie pagal teisinę galią, reikšmę ar priėmimo bei keitimo tvarką ypatingi kitų šaltinių požiūriu?) ir su tuo susiję pagrindiniai Konstitucinio Teismo (2002 12 24 nutarime pateikti) išaiškinimai .
  • 6. Paprastieji (t. y. nekonstituciniai) įstatymai konstitucinės teisės šaltinių sistemoje (kuo jie ypatingi kitų šaltinių požiūriu?) ir su tuo susiję pagrindiniai Konstitucinio Teismo išaiškinimai .
  • 7. Seimo statutas šaltinių sistemoje (kuo jis ypatingas kitų šaltinių požiūriu?) ir su tuo susijusios Konstitucinio Teismo nagrinėtos bylos (dėl Seimo statute pateikto reglamentavimo atitikties Konstitucijai) .
  • 8. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys šaltinių sistemoje (kuo jos ypatingos kitų šaltinių požiūriu?) ir su tuo susiję pagrindiniai Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl tarptautinių sutarčių (padėties valstybės teisės sistemoje, taip pat jų pasirašymo ir teikimo ratifikuoti) .
  • 9. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ ir su tuo susiję Europos Sąjungos teisės normų padėties konstitucinės teisės šaltinių sistemoje klausimai .
  • 10. Vyriausybės nutarimai ir Respublikos Prezidento dekretai konstitucinės teisės šaltinių sistemoje ir su tuo susiję Konstitucinio Teismo išaiškinimai .
  • IV tema: Konstitucijų ir su jomis susijusio valstybingumo bei konstitucingumo raida Lietuvoje.
  • 1. Lietuvos valstybės 1918–1938 m. ir 1990 m. konstitucijas priėmusios institucijos ir jų atsiradimo istorinės (politinės, teisinės) aplinkybės .
  • 2. 1922 m. ir 1938 m. konstitucijų turinio (nuostatų) pagrindiniai skirtumai.
  • 3. 1928 m. Konstitucijos priėmimo ir nuostatų ypatumai.
  • 4. Diskutuotinos ir probleminės 1938 m. Konstitucijos nuostatos, kurių iš esmės neįmanoma įterpti į dabartinę Konstituciją (nepažeidžiant jos vientisumo) .
  • 5. Pagrindiniai Respublikos Prezidento teisinės padėties skirtumai pagal 1938 m. ir 1992 m. konstitucijas.
  • 6. Respublikos Prezidento pavadavimo (ir laikino jo pareigų ėjimo) pagal 1938 m. ir 1992 m. konstitucijas skirtumai.
  • 7. Esminiai LTSR 1978 m. Konstitucijos pakeitimai 1988 m. ir 1989 m. ir šios Konstitucijos negaliojimo nustatymo aplinkybės .
  • 8. LTSR įstatymų galiojimo Lietuvos Respublikoje (po Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir Konstitucijos įsigaliojimo) pagrindai .
  • 9. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo priėmimo, įsigaliojimo ir normų ypatumai.
  • 10. Dabartinės Konstitucijos projektai, jų ypatumai.
  • V tema: 1992 m. Konstitucijos bendrieji klausimai.
  • 1. Konstitucijos vientisumo principo samprata pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir su tuo susiję principo taikymo pavyzdžiai .
  • 2. Konstitucijos viršenybės principo samprata pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus .
  • 3. Konstitucijos tiesioginio taikymo principo samprata pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir su tuo susiję principo taikymo pavyzdžiai .
  • 4. Konstitucijos struktūra ir jos ypatumai . Preambulės reikšmė Konstitucinio Teismo praktikoje .
  • 5. Konstitucijos keitimo tvarka ir jos ypatumai, tarp jų – susiję su Konstitucijos pataisos įsigaliojimo dienos galimu nustatymu .
  • 6. Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos reglamentavimo ypatumai (kada, kur ir kaip nustatyti? kokia tvarka įsigalioja kai kurios 1992 m. Konstitucijos nuostatos, pvz., 20 str. 3 d.?) .
  • 7. 1992–2006 m. priimtos Konstitucijos pataisos (kada, kas ir kaip pakeista, papildyta ar panaikinta?).
  • VI tema: Žmogaus teisės ir laisvės.
  • 1. Pagrindiniai Konstitucinio Teismo išaiškinimai apie prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių esmę ir sistemą bei teisinio įtvirtinimo (formulavimo) ypatumus, tam tikrų teisių ir garantijų absoliutumą .
  • 2. Konstitucinio Teismo nurodyti žmogaus teisių ir laisvių konstitucingo (leistino) ir nekonstitucingo (neleistino) ribojimo kriterijai (principai, reikalavimai ).
  • 3. Nuosavybės teisių neliečiamumo ir teisės į privatumą samprata bei kitos universalios žmogaus (“asmeninės”) teisės ir laisvės pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus .
  • 4. Teisės gauti pensiją ir jos ryšio su nuosavybe samprata bei kitos socialinės (kultūrinės, ekonominės) teisės pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus .
  • 5. Susirinkimų laisvės samprata (šios teisės įgyvendinimo “pareikštinės tvarkos” ir “leidyminės tvarkos“ vertinimas), peticijos teisė ir kitos pilietinės (piliečiams suteiktos) ar politinės teisės pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir įstatymų leidėjo teisėkūrą .
  • 6. Asmenų lygybės (lygiateisiškumo) principas pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus .
  • 7. Asmens pareigos mokėti mokesčius ir su tuo susijusių klausimų interpretavimas Konstitucinio Teismo praktikoje .
  • 8. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą (teisminės gynybos garantija) ir kitos konstitucinių teisių ir laisvių gynimo garantijos pagal Konstitucinio teismo išaiškinimus .
  • 9. Advokatų (gynėjų) teisinės padėties konstituciniai aspektai pagal Konstitucinio Teismo nagrinėtus klausimus .
  • VII tema: Pilietybė ir jos neturinčių asmenų teisinės padėties pagrindai.
  • 1. Esminiai pilietybės reglamentavimo skirtumai pagal 1938 m. ir 1992 m. konstitucijas. 1991 m. ir 2002 m. Pilietybės įstatymų skirtumai.
  • 2. Dvigubos pilietybės, repatriacijos (repatrijavusių piliečių statuso) ir kiti pagrindiniai Konstitucinio Teismo išaiškinimai, pateikti nagrinėjant Pilietybės įstatymo nuostatas .
  • 3. Pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai ir tvarka .
  • 4. Įstatymo nustatytos natūralizacijos pagrindai, išimtys ir supaprastinta tvarka, susijusi su tam tikra užsieniečio santuoka.
  • 5. Optacijos institutas Lietuvoje 1989–1992 m.
  • 6. Užsieniečių teisinės padėties (buvimo) Lietuvoje įstatyminiai variantai (modeliai) ir jų pagrindai .
  • 7. Užsieniečio išsiuntimo tvarkos pagrindai ir jų konstituciniai aspektai.
  • 8. Prieglobsčio teisės įgyvendinimo įstatyminis reglamentavimas ir jo konstituciniai aspektai .
  • VIII tema: Politinės valios ir interesų formavimosi procesas.
  • 1. Politinių partijų steigimo ir veiklos įstatyminės tvarkos pagrindai ir jų konstituciniai aspektai .
  • 2. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontroliavimo įstatyminės tvarkos pagrindai. Anoniminės lėšos ir juridinių asmenų aukos .
  • 3. Asociacijų (visuomeninių organizacijų) teisinės padėties pagrindai .
  • 4. Susirinkimų (piketo ar demonstracijos) organizavimo ir vykdymo tvarka, jos konstituciniai aspektai .
  • 5. Peticijų teikimo įstatyminės tvarkos pagrindai (kas laikoma peticija, kam ir dėl kokių klausimų jos gali būti teikiamos, kam galima skųsti atsisakymą tenkinti peticiją?) .
  • 6. Religinių organizacijų ir piliečių tautinių bendrijų statuso konstituciniai aspektai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir nagrinėtas problemas .
  • 7. Politinio proceso „juridizacijos“, susijusios su Konstituciniu Teismu, samprata .
  • IX tema: Rinkimai ir referendumas.
  • 1. Rinkimų sistemų samprata ir jos konstituciniai aspektai (nurodyti Konstitucinio Teismo 2007 02 09 nutarime dėl savivaldybių tarybų rinkimų sistemos, bei 2010 11 09 Konstitucinio Teismo nutarimas).
  • 2. Reikalavimai kandidatams į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir savivaldybių tarybų narius. Kandidatų kėlimo tvarkos pagrindai. Kandidatų priesaikos (pasižadėjimo) užsienio valstybei atsisakymo samprata pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus.
  • 3. Rinkimų agitacinės kampanijos ir (prieš rinkimus prasidedančios) politinės kampanijos, kaip tam tikrų laikotarpių, skirtumai bei panašumai .
  • 4. Seimo, Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimų (jų rezultatų) pripažinimo negaliojančiais tvarka.
  • 5. Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo pažeista rinkimų tvarka, prašymo ir teikimo tvarka. Pagrindinai išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2004 11 05 išvadoje dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.
  • 6. Vyriausiosios rinkimų komisijos konstitucinė padėtis ir iš jos pagal Konstitucinį Teismą (jo 1994 07 11 nutarimą) išplaukiančios normos .
  • 7. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarka (kas siūlo kandidatus?) ir pagrindiniai įgaliojimai.
  • 8. 1989 m. ir 2002 m. Referendumo įstatymų skirtumai.
  • 9. Referendumo inicijavimo ir paskelbimo tvarkos pagrindai. Referendumų rūšys.
  • X tema: Konstitucinio lygmens valstybės institucijų ir pareigūnų sistemos pagrindai.
  • 1. Teisinės valstybės principas, jį sudarantys elementai ir iš jų išplaukiantys reikalavimai valstybės institucijoms, valstybės tarnybai . Konstitucinio Teismo atskleisto “asmens teisėtų lūkesčių” ir „atsakingo valdymo principo“ principo samprata .
  • 2. Valdžių padalijimo principo samprata pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir nagrinėtas problemas . Konstitucijoje įtvirtintų valstybės institucijų grupės ir sistema pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą .
  • 3. Valdymo formos (parlamentinio ar prezidentinio valdymo) konstituciniai aspektai ir jų praktinė reikšmė (pasireiškusi, kai Konstitucinis Teismas nagrinėjo atitinkamą bylą) .
  • 4. Seimo kontrolierių teisinės padėties pagrindai (ką, kaip, kiek laiko nagrinėja Seimo kontrolieriai, ko jie negali nagrinėti, kas gali jais būti, kas siūlo jų kandidatūras?)
  • 5. Generalinio prokuroro, viceministrų, Vyriausybės atstovo ir kitų konstitucinio ar įstatyminio lygmens pareigūnų skyrimo (atleidimo) konstituciniai aspektai ir su tuo susiję Konstitucinio Teismo išaiškinimai bei nagrinėtos problemos .
  • XI tema: Seimas, Seimo narys, įstatymų leidyba ir apkaltos procesas.
  • 1. Seimo ir jo funkcijų bei Seimo nario ir jo teisių samprata . Seimo rinkimų sistema. Seimo „paleidimas“ ir „pirmalaikiai rinkimai“ pagal Lietuvos valstybės 1922 m., 1938 m. ir 1992 m. konstitucijas.
  • 2. Seimo struktūros (komitetų, frakcijų, opozicijos lyderio, Seimo pirmininko ir jo pavaduotojų) konstituciniai aspektai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus .
  • 3. Seimo konstituciniai įgaliojimai ir darbo tvarkos (posėdžio kvorumo, sprendimų priėmimo vardiniu, slaptu ar atviru balsavimu , taip pat įstatymų priėmimo skubos ir ypatingos skubos tvarka) pagrindai bei jų konstituciniai aspektai pagal Konstituciją, Seimo statutą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus .
  • 4. Seimo nario ir Vyriausybės nario pareigų sudvejinimas ir jo vertinimas pagal Konstitucinį Teismą . Seimo nario ir savivaldybės nario „dvigubas mandatas“ ir jo išvengimo reikalavimai (pagal Konstitucinio Teismo 2002 12 24 nutarimą ir 2003 05 30 nutarimą).
  • 5. Seimo atliekama parlamentinė kontrolė . Seimo laikinųjų tyrimo komisijų teisinė padėtis (pagal Konstitucinio Teismo 2006 11 21 sprendimą).
  • 6. Seimo nario darbo (Seime ir tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose) atlyginimo, kūrybinės veiklos ir atostogų samprata pagal Konstitucinio Teismo 2004 07 01 nutarimo, bei 2009 01 15 2011 02 03 sprendimuose pateiktus išaiškinimus.
  • 7. Įstatymų leidybos stadijos ir kiti konstituciniai aspektai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus . Valstybės biudžeto įstatymo leidybos ypatumai. Konstitucinių įstatymų leidybos ypatumai.
  • 8. Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojo galimybės pasirašyti įstatymus pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus (pateiktus 2002 06 19 nutarime).
  • 9. Parlamentinės apkaltos, jos pagrindų (ir procedūros Seime, kai gaunama atitinkama Konstitucinio Teismo išvada) samprata bei su tuo susiję Konstitucinio Teismo išaiškinimai (Konstitucinio Teismo 2010 10 27 išvada).
  • 10. Supaprastintos apkaltos (kai paaiškėja, kad padarytas nusikaltimas) tvarkos pagrindai, ir dėl jos pateikti Konstitucinio Teismo vertinimai .
  • XII tema: Respublikos Prezidentas.
  • 1. Respublikos Prezidento veiklos konstituciniai tikslai ir su tuo susiję Konstitucinio Teismo išaiškinimai (pagal 2003 12 30 nut. ir 2004 03 31 išvadą).
  • 2. Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai ir jų “pobūdžio” samprata pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą .
  • 3. Respublikos Prezidento įgaliojimai, susiję su teismų veikla, teisėjų skyrimu ir atleidimu (pagal Konstitucinio Teismo 2006 05 09 nut. ir Teismų įstatymą).
  • 4. Respublikos Prezidento įgaliojimai įstatymų leidyboje ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai šiuo klausimu (pagal 2002 06 19 nutarimą).
  • 5. Respublikos Prezidento atsakomybės samprata pagal Konstitucinio Teismo 2004 03 31 išvadą. Prezidento patraukimo atsakomybėn pagrindų skirtumai pagal 1938 m. ir 1992 m. konstitucijas.
  • 6. Dekretų kontrasignavimo atvejai, prasmė ir su tuo susiję Konstitucinio Teismo išaiškinimai (pateikti 2003 12 30 nutarime).
  • XIII tema: Vyriausybė.
  • 1. Vyriausybės sudarymo (formavimo) tvarkos pagrindai ir Vyriausybės programos samprata pagal Konstitucinio Teismo 1998 01 10 nutarimą.
  • 2. Vyriausybės įgaliojimas rengti valstybės biudžeto projektą ir kiti įgaliojimai, detalizuoti Konstitucinio Teismo išaiškinimais .
  • 3. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ir Vyriausybės atsistatydinimo (pagrindų ir padarinių skirtumo, prasmės) samprata pagal Konstitucinio Teismo 1998 01 10 nutarimą.
  • 4. Vyriausybės sprendimų forma pagal Konstituciniame Teisme nagrinėtas “protokolinių sprendimų” problemas .
  • 5. Ministro Pirmininko, ministrų ir viceministrų santykis pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus (pateiktus 1999 11 23 nutarime).
  • 6. Vyriausybės parlamentinės kontrolės pagrindai ir būdai .
  • XIV tema: Teismai ir teisingumo vykdymas
  • 1. Konstitucijoje numatyta ir Konstitucinio Teismo nutarimuose išaiškinta teismų sistema („teismų sistemos“; pagal Konstitucinio Teismo 2006 05 09 nutarimą).
  • 2. Teisėjų savivaldos ir jos pagrindinės institucijos sudarymo ir veiklos principai (pagal Konstitucinio Teismo 2006 05 09 nutarimą).
  • 3. Teisėjų nepriklausomybės garantijų sistema (ją sudarančios garantijų grupės (pagal Konstitucinio Teismo 1999 12 21 nutarimą).
  • 4. Teisėjų skyrimo (parinkimo) ir atleidimo bei įgaliojimų pratęsimo, taip pat drausmės bylų jiems iškėlimo konstituciniai pagrindai (pagal Konstitucinio Teismo 1999 12 21 nutarimą ir 2006 05 09 nutarimą).
  • 5. Teismų precedentų konstitucinė samprata (pagal Konstitucinio Teismo 2006 03 28 nutarimą ir Teismų įstatymą).
  • 6. Asmens teisės kreiptis į apeliacinę teismo instanciją konstitucinė samprata (atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 03 28 ir 2006 09 21 nutarimą).
  • 7. Teismų sprendimų motyvų surašymo ir paskelbimo tvarkos konstitucinė samprata (atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 09 21 nutarimą).
  • XV tema: Konstitucinis Teismas.
  • 1. Konstitucinio Teismo funkcijos ir teisinės padėties ypatumai bendroje teismų sistemoje (atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 03 28, 2006 05 09 ir 2006 06 06 nutarimus) .
  • 2. Konstitucinio Teismo kompetencija ir su tuo susiję Konstitucinio Teismo pagrindiniai išaiškinimai (atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 06 06 nutarimą) . Subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
  • 3. Konstitucinio Teismo kompetencijos įgyvendinimo pagrindai (atitikties Konstitucijai vertinimo kriterijai), būdai ir jų taikymo pavyzdžiai .
  • 4. Konstitucinio Teismo darbo tvarka: posėdžių ir priimamų aktų rūšys (jų skirtumai), bylų nagrinėjimo terminai, kvorumo ir balsavimo principai (nustatyti Konstitucinio Teismo įstatyme).
  • 5. Konstitucinio Teismo teisėjų ir Pirmininko teisinė padėtis: garantijos, draudimai, tam tikros sankcijos, nušalinimo pagrindai (nustatyti Konstitucinio Teismo įstatyme) ir skyrimo bei ryšio su Teismų taryba ypatumai (nurodyti Konstitucinio Teismo 2005 06 02 nutarime).
  • 6. Konstitucinio Teismo nutarimo vientisumo ir jo oficialaus paskelbimo (ir pagrindo atidėti oficialų paskelbimą) bei oficialaus išaiškinimo, peržiūrėjimo ar „reinterpretavimo“ (pagal Konstitucinio Teismo 2006 11 21 sprendimą) samprata. Paskelbto nutarimo sukeliami padariniai .
  • 7. Konstitucinio Teismo išvadų prašymo ir pateikimo tvarka ir jų „galutinumo“ samprata (atskleista Konstitucinio Teismo 2003 03 31 išvadoje).
  • XVI tema: Savivaldos statuso konstituciniai aspektai.
  • 1. Unitarinės valstybės principo, valstybinio valdymo ir vietos savivaldos samprata bei valstybės teritorijos administracinių vienetų sistemos pagrindai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus (pateiktus 2002 12 24 nutarime). Savivaldybės steigimo tvarka ir jos konstituciniai aspektai (nurodyti Konstitucinio Teismo 2001 06 28 nutarime).
  • 2. Savivaldybių tarybų rinkimų sistemos konstitucinė samprata (pagal Konstitucinio Teismo 2007 02 09 nutarimą).
  • 3. Savivaldybių veiklos administracinės priežiūros ir apskrities valdymo netapatumo konstituciniai aspektai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus (pateiktus 1998 02 18 nutarime).
  • 4. Savivaldybės tarybos “vykdomųjų organų” ir asmenų, negalinčių būti savivaldybės tarybos nariais, samprata Konstitucinio Teismo požiūriu (2002 12 24 nutarimas). Asmenų galimybės ir pareigos apsispręsti dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo samprata ir su tuo susijusios problemos, nagrinėtos Konstituciniame Teisme (2003 05 30 nutarime).
  • 5. Laikino tiesioginio savivaldybės valdymo pagrindai ir jų konstituciniai aspektai (atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 1993 09 17 nutarimą) .
  • XVII tema: Ūkio ir finansų konstituciniai pagrindai.
  • 1. Nuosavybės neliečiamumo, asmens ūkinės laisvės ir iniciatyvos samprata bei su tuo susiję Konstitucinio Teismo išaiškinimai .
  • 2. Sąžiningos konkurencijos laisvės ir gamybos (rinkos) monopolizavimo samprata pagal Konstitucinį Teismą ir jo nagrinėtas problemas .
  • 3. Mokesčių ir rinkliavų konstituciniai aspektai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus (2000 12 06 nutarimą ir 2003 11 17 nutarimą).
  • 4. Valstybės biudžeto rengimo ir tvirtinimo konstituciniai pagrindai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir šio Teismo nagrinėtas problemas .

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Konstitucinės teisės egzamino konspektas
Konspektas Konstitucinės teisės egzamino konspektas

Puikiai struktūruotas ir tvarkingas konspektas. Vertinga mokymosi priemonė.

Administracinės teisės konspektas baigiamajam egzaminui
Konspektas Administracinės teisės konspektas baigiamajam egzaminui

ADMINISTRACINĖ TEISĖ I. Administracinės teisės teorijos klausimai 1 TEMA. VIEŠIEJI INTERESAI KAIP ADMINISTRACINĖS TEISĖS PASKIRTĮ DETERMINUOJANTIS VEIKSNYS Viešaisiais interesais [...]

Administracinio proceso teisės konspektas VU egzaminui
Konspektas Administracinio proceso teisės konspektas VU egzaminui

Tema Administracinio proceso samprata Administracinis procesas, jo sampratos plačiąją ir siaurąja prasme. Administracinis procesas plačiąja prasme [...]

Konstitucinės teisės konspektas
Konspektas Konstitucinės teisės konspektas

Konstitucinės teisės konspektas. 1. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo [...]

Valstybės ir teisės teorijos egzamino konspektas
Konspektas Valstybės ir teisės teorijos egzamino konspektas

Konspekte pateikiama išsami bei puikiai sisteminta informacija.

Teisės teorijos egzamino konspektas
Konspektas Teisės teorijos egzamino konspektas

2 – 3 seminarai: Teisės tradicijos Tradicijos samprata, pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija. Atskiros teisės tradicijos-teisinės [...]

Baudžiamosios teisės specialiosios dalies konspektas
Konspektas Baudžiamosios teisės specialiosios dalies konspektas

Konspektas sudarytas pagal VU baudžiamosios teisės programą, remiantis Baudžiamojo kodekso komentaru. Pakankamai išsamiai ir tuo [...]

Teises egzamino bilietai
Konspektas Teises egzamino bilietai

Atsakymai į klausimus: Paaiškinkite sąvokas "apgaulė" ir "piktnaudžiavimas pasitikėjimu". Paaiškinkite nešaunamojo ginklo sampratą. Ką [...]

Europos Sąjungos teisės egzamino klausimynas
Paruoštukė Europos Sąjungos teisės egzamino klausimynas

Dėstytojo Šulijos ruošti egzamino klausimai ir atsakymai į juos. [...]

Viešųjų finansų teisės konspektas
Konspektas Viešųjų finansų teisės konspektas

1 tema. VALSTYBĖS (SAVIVALDYBIŲ) FINANSŲ VEIKLA   Valstybės (savivaldybių) finansinė veikla (toliau – VFV). VFV - [...]

Konstitutinės teisės konspektai
Konspektas Konstitutinės teisės konspektai

KT dalykas – įvairių valstybių nacionalinė KT (tarptautinės KT nėra). Ši disciplina – LKT [...]

Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai
Referatas Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai

Administracinės teisės turinys skiriamas į formalųjį ir neformalųjį. Neformalusis turinys išreiškiamas per bendruosius teisės principus [...]

Baudžiamosios teisės specialiosios dalies konspektas
Konspektas Baudžiamosios teisės specialiosios dalies konspektas

Šis baudžiamosios teisės, specialiosios dalies konspektas puikiai pravers ruošiantis egzaminui. Mokantis pagal šį konspektą išlaiko [...]

Henrikas Radauskas. Konspektas baigiamajam egzaminui
Konspektas Henrikas Radauskas. Konspektas baigiamajam egzaminui

Konspektas apie Henriką Radauską, sudarytas iš trumpos biografijos ir svarbiausių kūrybos bruožų. Tekstas surinktas iš [...]

Nacionalinės teisės, kūrimo konstituciniai principai
Referatas Nacionalinės teisės, kūrimo konstituciniai principai

Informaciniuose žinynuose rašoma, kad Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves [...]