Profesinės rizikos valdymo teoriniai pagrindai

Kiekvienoje šiuolaikinėje valstybėje darbuotojų saugai ir sveikatai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Europos Sąjungos valstybėse darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja daugelis teisės aktų, kurie yra suderinti su Europos Sąjungos (toliau – ES) teise. DK 264 str. 1 d. numato, kad „darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.“ , o 260 str. 1 d. užtikrina, kad „kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos“ . Taigi, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimus Lietuvoje reglamentuoja daugelis teisės aktų: Konstitucija, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK), kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Nepaisant išsamaus teisinio reglamentavimo Lietuvoje vis dar dažni nelaimingi atsitikimai darbe. Dažniausiai pasitaikantys nelaimingi atsitikimai (toliau – NA) yra griuvimai, sužalojimai dirbant prie veikiančių įrenginių ir mechanizmų bei žmogaus kritimas iš aukščio. Darbo tikslas: Išanalizuoti teorines profesinės rizikos valdymo galimybes.Darbo uždaviniai:1) Išanalizuoti profesinės rizikos valdymo pagrindines teorines nuostatas;2) Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius profesinės rizikos valdymą bei darbo saugą gyvūnų auginimo fermose;Darbo metodai:• Teisės aktų analizė; • Mokslinės literatūros analizė;• Lyginamoji analizė;• Sisteminė-loginė analizė.Darbo sudėtis:Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje pateikiama teorinė profesinės rizikos valdymo analizė. Antroje dalyje atliekama teisės aktų, reglamentuojančių profesinės rizikos valdymą, apžvalga. Trečioje darbo dalyje įvertintos profesinės rizikos valdymo galimybės.