Lietuvos užsienio prekyba

Šiuolaikiniame gyvenime tarpusavio ryšiai tarp atskirų valstybių tampa vis glaudesni. Jei ankstesniai laikais valstybė sugebėdavo savo turimais gamtiniais ištekliais bei žmogiškaisiais resursais užtikrinti savo vidaus poreikius, tai šiais laikais toks reiškinys yra sunkiai įsivaizduojamas. Šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis rinkos nėra stabilios, jos nuolat kinta. Taip pat keičiasi ir vartotojų poreikiai, kurie skatina įmones ieškoti naujų sprendimų ir galimybių jiems patenkinti. Vis didesnis dėmesys yra skiriamas globalizacijos procesams. Globalizacija – procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.[1] Pasaulinės globalizacijos sąlygomis įmonės vis stipriau įsitraukia į globalią rinką ir vis labiau tampa priklausomos vienos nuo kitų. Anot G.Jatuliavičienės ir kt., “intensyvėjančios tarptautinės prekybos integruotoje rinkoje sąlygomis šalies užsienio prekyba skatina naujų idėjų ir technologijų diegimą, sąnaudų mažinimą, kompetencijų ugdymą ir verčia verslo žmones sparčiai reaguoti į didėjantį ekonominių ryšių liberalizavimą” [2]

Į tarptautinės prekybos teikiamą naudą galima žvelgti iš skirtingų perspektyvų: pardavėjo ir pirkėjo. Žvelgiant iš gamintojo pusės, tarptautinė prekyba atveria papildomas galimybes realizuoti savo produkcijai bei užsitikrinti didesnę rinkos dalį ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Čia taip pat galima pastebėti glaudų ryšį su globalizacijos procesų įtaka. Gamintojai ne tik turi galimybę savo produkciją realizuoti svetur, tačiau taip pat ne tik palankesnėmis kainomis ir sąlygomis gauti gamybai reikiamas žaliavas, bet net ir organizuoti gamybos procesus kitose valstybėse ir taip sumažinti sąnaudas. Būtent šie globalizacijos procesai bei tarptautinės prekybos liberalizavimas, kuris suteikė daugiau laisvių ir galimybių įmonėms, o tai skatina jų tarpusavio konkurenciją.

Anot A.Simanavičienės, kiekvienos valstybės ekonominiam ir socialiniam gyvenimui didelę reikšmę turi tarptautinė konkurencija. Nuo jos tiesiogiai priklauso įmonių, eksportuojančių prekes į užsienį, veiklos rezultatai, valstybės tarptautinės prekybos būklė, o per ją ir bendrojo vidaus produkto apimtys, ekonomikos plėtros galimybės, gyventojų gerovės kilimas.

Nors dažnai kalbama, jog Lietuva yra pernelyg maža ir ekonomiškai silpna valstybė, tačiau tarptautinės prekybos klausimas Lietuvai taip pat yra labai aktualus. Visų pirma Lietuva ne tik importuoja didžiąją dalį šalies viduje suvartojamos produkcijos, bet ir nemažai jos ir eksportuoja. Glaudūs tarptautiniai ryšiai ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis, bet ir su tolimesnėmis užsienio šalimis skatina valstybės ekonominį augimą, kuriam didelę įtaką būtent ir daro tarptautinė prekyba.

Be to užsienio prekyba daro įtaką ne tik valstybės ekonominiam augimui, bet ir socialiniam bei kultūriniam tobulėjimui. Ji skatina valstybių tarpusavio mainus, kultūros plitimą, padeda plisti inovatyvioms idėjoms ir naujoms šiuolaikinėms technologijoms.

Darbo aktualumas. Tarptautinės prekybos klausimas tampa vis aktualesniu klausimu, susijusiu ekonominiais procesais ir jų įtaka šalies vystymuisi. Užsienio prekyba – tai sudėtingas daugialypis reiškinys, kuriam įtaką daro globalizacijos procesai, socialinės ekonomikos raida, Europos sąjungos įtaka ir pan. Dėl didelės įtakojančių faktorių gausos ir įvairovės, šį reiškinį įvertinti kartais yra sudėtinga, tačiau pastebima didelė įtaką tiek bendram valstybės ekonominiam lygiui bei augimui, tiek pavieniam vartotojui pabrėžia šios temos nagrinėjimo svarbą.

Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos užsienio prekybos situaciją

Darbo uždaviniai:

1. Naudojantis moksline literatūra apibrėžti užsienio prekybos sampratą.
2. Identifikuoti veiksnius, darančius įtaką tarptautinei prekybai.
3. Įvertinti Lietuvos užsienio prekybos raidos tendencijas