Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui Lietuvoje vertinimas

65 psl. / 18445 žod.
Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio tiesioginių užsienio investicij pritraukimui Lietuvoje vertinimas atliekant koreliacinę - regresinę analizę.

Ištrauka

Temos aktualumas: jau 2000 m. Lisabonoje vykusiame viršūnių susitikime Europos Sąjungos vyriausybių vadovai nustatė pagrindinį ES tikslą: ES ekonomiką paversti konkurencingiausia pasaulyje. Siekiant padėti atsiliekančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti ekonomiką, ES suformavo Struktūrinius paramos fondus, kurių teikiama finansinė parama padėtų mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus, bei padėtų pagerinti šalies konkurencingumą tarp kitų ES šalių. Taigi nuo pat Lietuvos įstojimo į ES, t. y. nuo 2004 m. Lietuvos ekonomikai stiprinti yra naudojamos ES Struktūrinių fondų paramos lėšos. Vis dažniau ES strukturinių fondų parama Lietuvai tampa viešųjų, politinių bei visuomeninių diskusijų objektu. Lietuvai, jau nuo 2004 m. gegužės 1d., Europos Sąjungos narystė teikia daug privalumų: laisvas žmonių, darbo ir kapitalo judėjimas, tvirta valiuta, įvairios ES politikos priemonės. Tačiau Lietuvos organizacijos galėtų labiau pasinaudoti šiais privalumais, būtent — struktūrinių fondų teikiama parama. ES struktūrinių fondų priemonės remia daugelį veiklų: pradedant verslininkystės skatinimu, mažumų integracija ir baigiant švietimo ir energetikos infrastruktūra. Struktūrinių fondų pagalba siekiama pagrindinių ES tikslų: konvergencijos, užimtumo bei regioninio bendradarbiavimo. ES struktūriniai fondai galėtų būti trūkstamų lėšų šaltinis, bet kai kurie Lietuvos regionai juo naudojasi labai vangiai.

Vienas iš ES struktūrinės paramos tikslų yra pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Pastaraisiais dešimtmečiais tiesioginės užsienio investicijos pasaulyje augo sparčiu tempu, o tai turėjo įtakos ekonomikos augimui, nes pritraukus kapitalą į šalį yra sukuriamos naujos darbo vietos, ko pasekoje valstybėje mažėja nedarbo lygis, dėl gauto kapitalo šalis gali plėtoti atskiras pramonės šakas ir gaminti konkurencingas paslaugas ar prekes. Tiesioginių užsienio investicijų pagalba skatinamas eksportas ir didinama prekių bei paslaugų kokybė suteikiant įmonėms galimybę konkuruoti tarpusavyje. Iš užsienio gautas kapitalas skatina technologijų augimą ir plėtrą bei rinkose didina konkurencingumą. (Pekarskienė, Laskienė, 2012). Todėl galima teigti, kad šiuolaikinė pasaulio ekonomika negali sėkmingai plėtotis be tiesioginių užsienio investicijų į tam tikrą šalį. Dėl šios priežasties darbe yra nagrinėjama ES struktūrinių fondų įtaka TUI pritraukimui Lietuvoje.

Problema: mokslinėje literatūroje pateikiama nemažai skirtingų ES struktūrinių fondų panaudojimo ir įsisavinimo analizės aspektų skirtingais rakursais. Apie ES struktūrinių fondų panaudojimą atskirose srityse, bei apie pačius ES paramos fondus yra atlikta daug įvairių tyrimų. Tačiau ES Struktūrinių fondų įtaka tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui yra ne taip plačiai nagrinėjama tema ir dėl to reikalaujanti išsamesnės analizės. Dėl šios priežasties būtina ne tik išanalizuoti ES struktūrinės paramos įsisavinimo rezultatus, bet ir nustatyti ryšį tarp ES Struktūrinių fondų paramos ir tiesioginių užsienio investicijų, bei koks šio egzistuojančio ryšio stiprumas.

Dėl spartėjančios globalizacijos įmonėms darosi vis svarbiau išlaikyti savo konkurencingumą ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Kaip jau minėjome vienas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos tikslų – pritraukti TUI į didelės pridėtinės vertės gamybos bei paslaugų verslo pradžią ir plėtrą Lietuvoje. Europos Sąjungos struktūriniai fondai yra vienas iš galimų finansinių šaltinių, kuriuos panaudodamos Lietuvos įmonės galėtų plėsti savo veiklą bei kurti naujus produktus. Todėl siekiama veiksmingai ir skaidriai panaudoti finansinę Europos Sąjungos paramą šalies gerovei, o tuo pačiu pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą.

Turinys

  • ĮVADAS5
  • 1. ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ SVARBA LIETUVOJE7
  • 1.1 ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas Lietuvoje 2004 m. – 2006 m.7
  • 1.2 ES struktūrinė parama Lietuvai 2007 – 2013 metais9
  • 1.3 ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas 2014 m. - 2020 m.11
  • 1.4 Tiesioginių užsienio investicijų svarba šalies ūkiui16
  • 1.5 Šalies aplinkos svarba tiesioginėms užsienio investicijoms18
  • 1.6 Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pagal šalis investuotojas22
  • 2 ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ TEORINIAI ASPEKTAI25
  • 2.1 ES struktūrinių fondų samprata ir jų rūšys25
  • 2.2 Europos Sąjungos struktūrinių fondų tikslai ir jų principai27
  • 2.3 Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo problemos30
  • 2.4 Tiesioginių užsienio investicijų samprata ir nauda32
  • 2.5 Tiesioginių užsienio investicijų formos35
  • 2.6 Tiesiogines užsienio investicijas lemiantys veiksniai39
  • 2.7 Tiesiogines užsienio investicijas ribojantys veiksniai43
  • 2.8 Tiesioginių užsienio investicijų teigiama ir neigiama įtaka šalies ekonomikai44
  • 3. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS POVEIKIO TYRIMAS TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI LIETUVOJE48
  • 3.1 ES struktūrinės paramos poveikio TUI vertinimo metodologija48
  • 3.2 Sąveika tarp tiesioginių užsienio investicijų bei ES struktūrinės paramos Lietuvai49
  • IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS53
  • LITERATŪRA57
  • PRIEDAI63

Reziumė

Autorius
modestele
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€13.80
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Spa 12, 2015
Apimtis
65 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Tiesioginio pardavimo įmonių veikla Lietuvoje ir Pasaulyje

Ekonomika Referatas 2012 m. simstag
Tiesioginis pardavimas yra seniausias žmonijos istorijoje prekybos metodas, gyvavęs jau antikos laikais. Gyventojams, įsikūrusiems atokiuose regionuose, pardavėjai suteikė vienintelę galimybę įsigyti būtiniausių prekių....

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Ekonomika Referatas 2015 m. matas.batas
Darbas aprašo Lietuvos ir Europos šešėlinę ekonomiką, analizuojama šešėlinė rinka bei jos formavimosi priežastys, palyginamas Europos valstybių šešėlio dydis bei padariniai ekonomikai. Darbas...