Ar reikėjo 1940m. žemės reformos Lietuvos valstybei?

38 psl. / 13000 žod.

Ištrauka

Nors Lietuvos Respublikoje 1919—1940 m. buvo įvykdyta labai radikali žemės reforma, likvidavusi dvarininkų žemėvaldą ir kitas feodalines liekanas. Reformos darbai vyko per visą valstybės egzistavimo laikotarpį, tačiau pagrindiniai pertvarkymai buvo atlikti iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios. Savo svarbiausią ekonominį uždavinį—likviduoti dvarininkų žemėvaldą — lietuvių buržuazija atliko ryžtingai ir iki galo. Taigi agrarinė šalies orientacija ir agrarinio klausimo aktualumas, revoliucinių nuotaikų stiprumas, tautiniai ir valstybiniai interesai objektyviai reikalavo, kad žemės reforma Lietuvoje būtų labai radikali.

Visgi nevisi ir šia reforma buvo patenkinti, buvo kalbama, kad reikia dar vienos, tačiau vyriausybė neskubėjo. Štai 1940 m. gegužės 3 d. įvyko Žemės ūkio rūmų suvažiavimas, kuriame kalbą pasakė ministras pirmininkas A. Merkys. Apie žemės reformą šioje kalboje nebuvo užsiminta, kalbėta tik apie būtinumą kelti žemės ūkio kultūrą, ir tai liudija, kad vyriausybė dar nebuvo galutinai apsisprendusi.

Tačiau naujoji Liaudies vyriausybė ilgai nedelsė ir pavedė formuluoti jau būsimosios žemės reformos nuostatus ir juos svarstyti tik įžengusi į valdžią. Dar K. Marksas ir F. Engelsas, analizuodami XIX a. medžiagą, padarė išvadą, kad stambus žemės ūkis ekonomiškai efektyvesnis už smulkųjį. Todėl proletariatas, paėmęs valdžią, turi orientuotis kurti stambius ūkius. Į tai galima eiti dviem būdais: 1) stambius ūkius konfiskuoti ir paversti visuomeniniais, 2) siekti, kad smulkūs ūkiai pamažu savanoriškai susilietų į stambesnius.

Temos problematika. Šiame darbe bus remiamasi to meto spaudos leidiniais pateikiamomis žiniomis apie žemės ūkį, žemės nacionalizaciją ir konfiskavimą, dar vadinamą žemės reforma. Atskirų mokslo veikalų, nagrinėjančių 1940 m. žemės reformą t.y. nacionalizaciją ir konfiskavimą Lietuvoje nėra, tačiau pavieniuose veikaluose galima rasti tikrai nemažai informacijos apie šį gan trumpą žemės nacionalizacijos ir konfiskavimo laikotarpį, dar vadinamą žemės reforma. Tuometinėje spaudoje, tai buvo itin aktualus ir opus klausimas. Nagrinėjant šiuos šaltinius galima kelti klausimus: dėl kokių priežasčių ir kokių motyvų bei tikslų vedami taip skubėta įvykdyti žemės nacionalizavimą ir konfiskavimą? Taip pat, kas buvo tie laimingieji, kurie gavo žemę, o ką nuskriaudė? Ar tai vyko tik Lietuvoje? Be to, labai svarbu atskleisti, kokiame kontekste buvo vykdyta žemės reforma.

Referate teko naudotis negausia spauda, knygomis apie ūkį bei žemės ūkį, bei menka literatūra, o taip pat Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomais dokumentais, pasitelkus šią medžiagą bus analizuojama apie 1940 m. žemės nacionalizaciją ir konfiskaciją.

Taigi, šiame darbe yra svarbu ne tik išnagrinėti pačią eigą žemės reformos, bet ir kaip ji buvo vertinama visuomenės, spaudos, ir dabartinių istorikų.

Temos ištirtumas. 1940 m. žemės reformos problematika (nacionalizacija ir konfiskacija) yra nagrinėta Lietuvos istoriografijoje, remiantis Lietuvos Ypatingojo Archyvo medžiaga. Visi dokumentai, susiję su žemės nacionalizacija yra saugomi LYA. Pagal juos galime atsekti kokia gi kryptimi vystėsi žemės nacionalizacija ir konfiskacija, ir kas būtų atsitikę jeigu ji nebūtų buvusi sustabdyta.

Mūsų temą nagrinėjant labai ypatingai svarbūs savaitraščiai arba periodiniai leidiniai: „Rytinė Darbo Lietuva“, „Darbo Lietuva“ ir kiti publicistiniai leidiniai, paskaitų straipsniai. Vertinimai šios žemės reformos labai skiriasi, vieni teigia, kad tai buvo žemės nacionalizacija ir konfiskacija, bet ne žemės reforma, o kiti nesutinka su tuo. Šiek tiek skiriasi, ir knygose pateikta medžiaga nuo socialistiniuose spaudos leidiniuose pateiktos informacijos. Galima paminėti Mečislovo Gedvilo knygą „Lemiamas posūkis”, joje kalbama apie tuometinį valdžios pasikeitimą (1940 – 1945) ir jos vykdytus pakeitimus, reformas. Kazimiero Mečkauskio knygą apie Lietuvos ūkį 1940 – 1990 m. J. Tamošiūnas savo knygoje analizavo žemės ūkio raidą ir jos problemas, taip pat nemažai skyrė dėmesio ir mūsų nagrinėjamai temai.

Reikėtų paminėti ir tai, kad apie žemės reformos: nacionalizaciją ir konfiskaciją galima rasti atsiminimų knygose arba interviu laikraščiuose bei žurnaluose, tačiau reikėtų vertinti atsargiai, nes jų autoriai visuomet linkę nutylėti jiems nenaudingas įvykių detales, todėl atsiminimais galima remtis tik žinant tikruosius faktus iš dokumentų, knygų.

Darbo objektas. 1940 m. žemės reformos motyvai, tikslai, eiga bei pasekmės Lietuvoje.

Hipotezė. 1940 m. tarybinę žemės reformą sudarė nacionalizacija ir konfiskacija.

Tyrimo tikslas. Išnagrinėti 1940 m. žemės reformos esmę ir raidą Lietuvoje. Išanalizavus medžiagą pabandyti kuo objektyviau pažvelgti į kelių dešimtmečių senumo įvykius ir sulyginti su kaimyninėmis šalimis.

  1. nustatyti 1940 m. žemės ūkio situaciją prieš žemės reformą raidą;
  2. išanalizuoti dėl kokių priežasčių bei kokių motyvų, tikslų vedami - pradėta tokia skubi žemės nacionalizacija ir konfiskacija;
  3. nustatyti kokiame kontekste šie įvykiai aprašomi lietuvių autorių;
  4. palyginti žemės nacionalizaciją ir konfiskaciją su kitomis kaimyninėmis šalimis.
  5. Spaudos analizė;
  6. Mokslinės literatūros, susijusios su tyrimo problematika analizė.

Referatą sudaro: įvadas, atskiri skyriai, ir pabaigoje bus pateiktos išvados, literatūros sąrašas, šaltinių sąrašas. Viso darbo apimtis psl. 38.


Turinys

  • Turinys
  • Įvadas3
  • I. AR REIKĖJO 1940 M. ŽEMĖS REFORMOS LIETUVOS VALSTYBEI?5
  • I.1.RADIKALI ŽEMĖS REFORMA 1919 – 1940 M11
  • I.2. AGRARINĖ STRUKTŪRA IR REFORMOS13
  • II. TARYBINĖ ŽEMĖS REFORMA IR JOS TIKSLAI14
  • II.1.ŽEMĖS ŪKIO MODELIS…………………………………………………………………16
  • II.2. STAMBESNIŲ ŪKIŲ NUSAVINIMAS IR KONFISKAVIMAS LIETUVOJE18
  • II.3. PALIKTOS BAŽNYČIOS ŽEMĖS…………………………………………………………22
  • II.4. ŽEMĖS REFORMOS TEMPAI: KUO GREIČIAU NACIONALIZUOTI IR KONFISKUOTI23
  • III. VALSTYBINIS ŽEMĖS FONDAS…………………………………………………….….…27
  • III.1. 1940 M. ŽEMĖS ŪKIO NACIONALIZACIJOS IR KONFISKACIJOS REZULTATAI LIETUVOJE33
  • IŠVADOS………………………………………………………………………………….……….36
  • LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS…37

Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Istorija
Kaina
€11.16
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lap 25, 2015
Publikuotas
2008 m.
Apimtis
38 psl.

Susiję darbai

Lietuvos valstybės taryba 1928 – 1940 m

Istorija Referatas jenna
Istorinis kontekstas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba – institucija, veikusi lietuvių tautos vardu – ryžosi viešai pranešti, kad remdamasi tautų apsisprendimo...

1922 m. žemės reforma Lietuvoje

Istorija Referatas 2013 m. baksas21
Po sunkių kovų susikūrusioje valstybėje, kurios absoliuti gyventojų dauguma valstiečiai, kurioje plačios dvarininkų žemės valdos ir stipri jų politinė įtaka, o svarbiausias naujosios...