El. valdžios sklaida Lietuvoje ir pasaulyje

Žvelgiant į el. valdžios sklaidą pasaulyje, matyti, kad vyksta spartūs pokyčiai, kuriuos lemia informacinių ir komunikacinių technologijų raida. Internetas, asmeniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kiti skaitmeninės komunikacijos ir informacijos apdorojimo būdai vis daugiau įtakoja el. valdžios tikslus, galimybes bei perspektyvas. Globalinės informacinės visuomenės plėtros mastas neabejotinai liudija, kad aktyvus, pamatuotas ir kryptingas visų valdžios institucijų darbas, paremtas ilgalaike strategija, yra vienintelis deramas atsakas į tokį šiuolaikinio pasaulio raidos iššūkį.

Šiuolaikiniame pasaulyje informacinės technologijos ir telekomunikacijos tampa labai svarbūs išsivysčiusių valstybių socialinės, ekonominės, politinės ir kultūrinės sferos atributai. Ne išimtis yra ir Lietuva – jau senokai kalbama apie poreikį kurti informacinę visuomenę, kurios nariai galėtų, mokėtų ir norėtų naudoti šiuolaikines informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies bei viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus bei užtikrinti gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą.

Šio darbo objektas- el. valdžios sklaida.. Darbe užsibrėžtas tikslas – įvertinti el. valdžios sklaidos tendencijas bei perspektyvas pasaulinės patirties kontekste. Tam, kad pasiekti šį tikslą, iškelti uždaviniai:

1. Aptarti el. valdžios sampratą, funkcijas ir tikslus;
2. Apžvelgti el. valdžios sklaidos tendencijas išsivysčiusiose pasulio valstybėse;
3. Atlikti el. valdžios sklaidos Lietuvoje vertinimą, pasiremiant pasauline patirtimi;
4. Pateikti perspektyvinių el. valdžios plėtojimo Lietuvoje planų analizę;
5. Pateikti e. valdžios sklaidos Liertuvoje perspektyvas.

Darbe naudoti tokie tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų, dokumentų ir statistinių duomenų analizė bei sisteminimas.

Darbą sudaro penkios dalys. Pirmoje dalyje atskleidžiama el. valdžios samprata, supažindinama su jos funkcijomis ir tikslais. Antrojoje dalyje apžvelgiama išsivysčiusių pasaulio valstybių el. valdžios būklė, jos pagrindiniai bruožai, bei tikslai. Trečiojoje dalyje analizuojama Lietuvos el. valdžios būklė bei sklaida vertinant remiantis pasauline patirtimi. Kevirtojoje dalyje, tam, kad nustatyti el. valdžios perspektyvas ateityje, analizuojama el. valdžios sklaidą numatantys perspektyviniai planai. Penktojoje dalyje remiantis pasauline patirtimi, bei perspektyviniais planais, numatomos el. valdžios sklaidos Lietuvoje perspektyvos.

Atliekant darbą rematasi 16 literatūros bei kitais informaciniais šaltiniais.