Nusikalstamos veiklos

Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė. Kaip ir kiekvienoje teisinėje valstybėje, gimdamas žmogus įgyja teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Tačiau kiekvieno žmogaus pareiga yra laikytis tam tikros nustatytos tvarkos – įstatymų. Asmenys, kurie pažeidžia įstatymus – nusikalsta ir užsitraukia baudžiamają atsakomybę.

LR Baudžiamojo Kodekso specialioji dalis aprašo ir numato baudžiamają atsakomybę ne tik už nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Dėl to prireikė naujo termino, kuris apimtų ir nusikaltimus, ir baudžiamuosius nusižengimus. Taip buvo įvestas „nusikalstamos veikos" terminas. Baudžiamoji teisė pirmiausia yra teisė apie nusikalstamas veikas ir jų požymius. „Nusikalstamos veikos“ terminas yra naujas Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Jis įsigaliojo tik priėmus naują 2000 m. LR Baudžiamaji Kodeksą. Iki šiol Lietuvos baudžiamojoje teisėje buvo vartojamas tik „nusikaltimo" terminas. Naujasis LR Baudžiamasis Kodeksas, be „nusikaltimo" termino, įvedė „baudžiamojo nusižengimo" terminą. Taigi, nusikalstamą veika buvo suskirstyta į rūšis.

Europos valstybių budžiamuosiuose įstatymuose pačių nusikaltimų klasifikacija nėra ypatingai populiari. Labiau tai išvystyta JAV baudžiamojoje teisėje, kur nusikaltimai klasifikuojami į felonies ir misdemeanors. Savo ruožtu felonies kai kuriose šalyse dar klasifikuojami į keturias ar penkias grupes ir klases. Anglijoje nusikaltimai skirstomi į dvi rūšis: remiantis kaltinimu tiriami nusikaltimai ir supaprastinto proceso nusikaltimai. Iki tol egzistavusi nusikaltimų klasifikacija į nusikaltimus ir nusižengimus, priėmus 1967 metų Baudžiamosios teisės aktą, išnyko. Vokietijos Baudžiamajame Kodekse visos nusikalstamos veikos klasifikuojamos į nusikaltimus ir nusižengimus.

Neabejotinai Lietuvoje ir kitose šalyse nusikalstamų veikų rūšys turi didelę reikšmę baudžiamojoje tesėje. Todėl šio darbo tikslas ir yra išsiaiškinti kokios yra nusikalstamos veikos rūšys, bei išanalizuoti jų reikšmę baudžiamojoje teisėje. Darbo objektas: nusikalstamos veikos rūšys. Tam, kad pasiekti tikslą, darbe iškelti uždaviniai:

1. Aprašyti nusikalstamos veikos sampratą;
2. Pateikti nusikalstamos veikos skirstymą į rūšis, kategorijas ir grupes;
3. Išanalizuoti nusikalstamos veikos rūšių reikšmę baudžiamojoje teisėje.

Šio darbo struktūra yra gana paprasta. Pirmiausia nagrinėjama pati nusikalstamos veikos samprata, aptariamos nusikalstamos veikos, nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo sąvokos ir naujojo Baudžiamojo Kodekso naujovės.

Toliau gilinamasi į nusikalstamų veikų skirstymą į atskiras kategorijas. Pateikiama jų smaprata, bei skirstymas į kategorijas ir grupes.

Trečioji darbo dalis skirta nusikalstamų veikų rūšių reikšmei badžiamojoje teisei išanalizuoti.

Nagrinėjant šią temą siekiama parodyti nusikalstamų veikų rūšių svarbą naujajame LR Baudžiamajame Kodekse, bei reikšmę baudžiamjai teisei aplamai.

Literatūros šia tema yra tikrai nepakankamai ir joje nusikalstamų veikų rūšys bei reikšmė baudžiamojoje teisėje nagrinėjama labai siaurai. Todėl pagrinde reikėjo remtis LR Baudžiamuoju Kodeksu ir jo komentaru. Taip pat nemažai vertingos informacijos šia tema atradau V. Piesliako (2006) knygoje „ Lietuvos baudžimoji teisė“.