Nevyriausybinės organizacijos – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ veiklos analizė ir jos tobulinimo galimybės

Teisė laisvai jungtis arba nesijungti į įvairias organizacijas yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių, todėl ji įtvirtinta praktiškai kiekvienos demokratinės valstybės Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnis taip pat nustato šią esminę kiekvieno žmogaus teisę: "Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.“

Vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų - organizacijų gausa, kurios aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems žmonėms, kuriems pagalba labiausiai reikalinga.

Nevyriausybinės organizacijos - vienas pagrindinių pilietinės visuomenės indikatorių, parodančių piliečių laisvanoriško dalyvavimo trečiajame sektoriuje aktyvumą, o tuo pačiu ir norą kurti bei tobulinti šiandieninę visuomenę. Jos sukuria arba atstato ryšius tarp valstybės ir piliečių. Tik tuomet, kai valstybė valdoma bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis - organizuota visuomenės išraiška, valstybė valdoma demokratiškai.

Temos aktualumas. Dėl ribotų ryšių su visuomene dauguma žmonių negali suprasti, kokį vaidmenį vaidina NVO, suteikdamos piliečiams daugiau galimybių ar spręsdamos socialines problemas. Šios temos aktualumas pasireiškia tame, kad svarbu išanalizuoti turimą informaciją apie NVO ir tinkamai suprasti jos reikalingumą, veiklos racionalumą ir tobulinimo kryptis.

Darbo tikslas. Išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų sistemą Lietuvoje, kokios yra galimos nevyriausybinių organizacijų rūšys ir jų veiklos aspektai, taip pat išnagrinėti konkrečios NVO – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ – veiklos specifiką.