Pelno mokesčio apskaičiavimo analizė ES

Europos Sąjungoje galioja 27 skirtingos nacionalinės pelno mokesčio sistemos, kurios trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti. Valstybės narės neturi galimybių užtikrinti visapusiškų šios problemos sprendimų. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės išlaiko suverenumą nustatyti savo pelno mokesčio tarifus. 27 skirtingos rinkos su pakankamai dideliais pelno mokesčio tarifo skirtumais sukuria nevienodas konkurencijos sąlygas, dėlto kai kurios sąjungos narės patiria didelių ekonominių nuostolių. Todėl yra būtina pertvarkyti pelno mokesčio sistemą ES, ypatingai koreguojant pelno mokesčio tarifą, kad skirtumai tarp sąjungos narių nebūtų tokie dideli. Būtina nustatyti pelno mokesčio tarifo ribas, kuriose jis galėtų svyruoti ir valstybės narės jį galėtų pasirinkto iš nustatyto intervalo, nes nustatyti vienodą pelno mokesčio tarifą visoje ES būtų neįmanoma, tam priešintųsi daugelis narių.

Pelno mokesčio tarifo problema pakankamai aktuali, į kurią atsižvelgia daugelis bendrijos narių. Europos Komisija nuolat rengia įvairias direktyvas, siūlančias suvienodinti pelno mokesčio tarifus ES, nustatyti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę bei taikyti jas kartu.

Šio darbo tikslas – atlikti pelno mokesčio tarifo ir pelno mokesčio bazės analizę Europos Sąjungoje.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti pelno mokestį Lietuvoje ir ES valstybėse;
2. Pateikti pelno mokesčio tarifo – mokestinių pajamų paradoksą;
3. Išanalizuoti pelno mokesčio tarifo kaitą 1995 -2011 m. ES;
4. Atlikti pelno mokesčio tarifo – mokestinių pajamų paradokso analizę kai kuriose ES valstybėse;
5. Pateikti pasiūlymus problemos sprendimui.

Darbą sudaro 10 paveikslų, 4 lentelės, 2 priedai, darbas parašytas remiantis 14 literatūros šaltinių.