Planavimo procesas organizacijoje: principai ir metodai

Temos aktualumas. Šiais laikais labai populiarios yra organizacijos. Taip yra todėl, nes per tūkstantmečius žmonės pastebėjo, kad vienas žmogus gali pasiekti bet kokį vieną tikslą daug lėčiau nei keli. Ir visai nesvarbu, ko siekia ta organizacija – atlikti vienadienį darbą, parengti projektą, ar įkurti įmonę.

                      Kad ir kokio tęstinumo ar sudėtingumo būtų tas organizacijos siekis, pirmas žingsnis jo link visada bus tas pats – tai planavimas. Šis žingsnis yra labai svarbus ir turi didelės įtakos visam tolesniam tikslo siekimo procesui. Plano šaknys dažniausiai būna jo kūrėjo galvoje. Planuotojas jau būna susikūręs bendrą plano vaizdą, tada visas idėjas paverčia rašytine forma, paprastai tariant, susirašo ant lapo. Dažnai pirmas variantas būna tik minčių lietus, tačiau po kiek laiko (gero plano sukūrimas reikalauja pastangų ir laiko) tos padrikos mintys tampa sistemingu „kūriniu“.

                      Planavimas – tai nesibaigiantis ir dinamiškas procesas. Kartais žmonės mano, kad pakanka susikurti vieną, tariamai „gerą“, planą ir tiesiog juo vadovautis. Iš tiesų pradinis plano variantas yra tik orientyras,  nuo kurio prasideda tikrasis planavimas. Jis turi būti nuolat stebimas, tobulinamas, nes planuojant galima tik prognozuoti, bandyti nuspėti, kad viskas pagal planą pasiseks. Planas turi būti taisomas ir dėl to, nes pavyzdžiui, jei kuriama kokia nors įmonė, jai įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Jei į juos neatsižvelgiama, įmonė gali patirti neigiamų padarinių. Pasaulis nuolat kinta, todėl jei vienu laikotarpiu planas buvo efektyvus, po kiek laiko jis jau gali visiškai nebetikti, todėl planuotojas turi ypatingai domėtis aplinka, jos pokyčiais, kad galėtų analizuodamas tuos pokyčius redaguoti planą, o kartais, nuspėdamas netolimą ateitį, planą taisyti prieš keičiantis aplinkai, taip sudarant mažesnę riziką patirti nuostolių.

                      Planavimas, kaip pats procesas, yra nejaunas, nes planuojama buvo nuo senų senovės. Todėl nuo pirmųjų planų užuomazgų iki šių dienų, žmonija suformulavo patarimų, principų, kuriuos panaudojant būtų galima planuoti efektyviau. O iš tų principų išsivystė ir metodai – kaip planuoti, kad būtų kuo didesnė tikimybė į sėkmę. Žinoma, tie principai ir metodai negali būti rėmai, kuriais būtina vadovautis planuojant. Tai yra tik pagalba, siekiant geresnio rezultato.

                      Taigi planavimas – dažnas reiškinys žmonių gyvenime. Jis aktualus tiek pavieniams žmonėms, tiek organizacijoms, nes visi nuolat kažką veikia ir kažko siekia. O norint pasiekti geresnių rezultatų ar tiesiog tikslą pasiekti per mažesnį laiko tarpą, nepakanka vien pasitikėjimo savimi – reikia nors šiek tiek išmanyti patį planavimą.

Temos perspektyvumas. Pagrindinis klausimas organizacijos vadybos kontekste – kokią reikšmę turi planavimas bei kaip planuoti, kad planas atvestų į sėkmę.

Išmintis teigia: „gera pradžia – pusė darbo“. Tai yra visiška tiesa. Planavimas yra ta pradžia, nuo kurios viskas prasideda.  Tai yra pamatas, kuris lemia tolimesnį darbo ar įmonės vystymąsi ir sėkmę. Jei sukurtas planas yra geras, organizacija labai greitai gali pasiekti savo tikslų ar net daugiau nei tikisi, tačiau jei planas – nevykęs, tai gali paveikti organizacijos veikimą į blogąją pusę, sulėtinti tikslo pasiekimą, ar net nuvesti, tarkime, įmonę, į bankrotą ir žlugimą. Taigi planavimas – tai pradinė ir pagrindinė dalis, norint pasiekti tikslą.

Temos problemiškumas. Planavimas yra kasdienis procesas. Jis vyksta kiekvieną dieną, tačiau žmonės kartais jo net nepastebi. Planavimas vyksta nuo pačių paprasčiausių iki itin didelių, masiškų dalykų. Žmonės kiekvieną dieną planuodami dažnai susiduria su planų neveiksmingumu ir netinkamumu. Tai dažnai nutinka, nes planavimas turi spragų ar ne iki galo numatytų dalykų: neišanalizuojama aplinka, neapgalvojami nenumatyti atvejai. Planavimo procesas organizacijoje yra daug svarbesnis ir turi didesnę įtaką, nes tokiame procese yra naudojami dideli finansiniai ištekliai, taip pat jo dalis yra ir žmonės, darbuotojai, vadovai, kurie yra priklausomi nuo tinkamo planavimo. Planavimo tema yra sukurta labai daug šaltinių. Ir jei tik būtų naudojamasi tuose šaltiniuose pateiktais patarimais, principais ir metodais, planavimo procesas būtų daug efektyvesnis ir turėtų daug didesnę sėkmės tikimybę.

Objektas. Planavimo procesas organizacijoje: principai ir metodai.

Dalykas. Planavimas procesas organizacijoje, planavimo principai, taip pat metodai, kuriais yra planuojama.

Tikslas. Išanalizuoti planavimo procesą organizacijoje, jo principus ir metodus.

Uždaviniai:

1. Paaiškinti kas yra planavimas ir koks yra planavimo procesas organizacijoje.
2. Atskleisti planavimo reikšmę ir priežastis.
3. Aptarti planavimo principus ir metodus.

Metodas. Mokslinės literatūros ir atvejų analizė.