Viešieji ryšiai internete

Įmonės sėkmė labai priklauso nuo visuomenės nuomonės apie ją ir jos vystomą veiklą. Jei įmonei pavyksta tam tikroje visuomenės dalyje suformuoti teigiamą įvaizdį, ji daug lengviau pasiekia savo tikslų.
Šiuolaikiniame versle svarbu ne tik daryti, tai ko reikia, bet ir informuoti apie tai visuomenę, kad ši žinotų ir suprastų. Visuomenės nuomonės formavimas reikalauja nemažai pastangų ir veiklos, kuri ir vadinama viešaisiais ryšiais.
Siekiant patenkinti vartotojų norus ir poreikius, individai ir ūkio subjektai nustato ir palaiko ryšius su kitais individais ir ūkio subjektais. Šiuos ryšius charakterizuoja skirtingas interakcijos laipsnis, tarpusavio priklausomybė, o taip pat socialinių ir ekonominių mainų lygis. Šiuolaikiška visuomenė susieta vis didėjančia priklausomybe ir dažnai komplikuotais santykiais. Žmogiškieji ir tarpasmeniniai santykiai atspindi santykius tarp individų. Tarptautiniai santykiai apibūdina tautų ryšius. Viešieji ryšiai atskleidžia organizacijos ryšius su visuomene.
Šiandien terminas "viešieji ryšiai" neapsiriboja vien tik tokia reikšme, todėl labai svarbu išsiaiškinti šio termino prasmę ir atskirti nuo kitų organizacijos funkcijų bei veiklos. Ši analizė prasideda nuo apžiūros kaip ryšiai su visuomene yra įtraukti į organizacijos veiklą ir socialinius mainus.
Tam tikri evoliucijos momentai iliustruoja sąvokos "subrendimą" iki dabartinės paplitusios reikšmės. Amžiaus pradžioje viešieji ryšiai buvo naudojami kaip verslo siekių gynyba nuo žurnalistų ir vyriausybės reguliavimo bei apribojimų. Pasiekta daug naudos per šį laikotarpį, bet akcentas buvo skiriamas kontratakai, siekiant įtakoti vartotojų nuomonę.
Viešųjų ryšių sąvoka reiškianti įtikinamą komunikaciją įsiviešpatavo Jungtinių Amerikos Valstijų įstojimo į Pirmąjį Pasaulinį karą laikais, kai buvo sukurtas visuomenės Informavimo Komitetas. Vadovaujamas George Creel, komitetas buvo atsakingas už visuomenės nuomonės vienijimą prieš karą. Per šiuos metus viešieji ryšiai buvo apibrėžiami kaip viešos pastangos įtakoti kitus. Šis terminas, apibrėžiantis viešuosius ryšius, yra naudojamas ir dabar. Netgi šiandien daugelis praktikų pagauna save laikantis šios reikšmės bendraujant su vadovais ir klientais.
Po kelių dešimtmečių, sekant Antruoju Pasauliniu karu, sąvoka pasikeitė nuo savo ankstesnės reikšmės, pasipildydama abipuse komunikacija, tarpusavio sąveika. Atsirado tokie žodžiai kaip "abipusiškas", "tarp", atskleidžiantys pasikeitimą nuo vienpusės įtakos iki sąveikaujančio požiūrio į viešuosius ryšius. Šis sąveikos atsiradimas yra užfiksuotas Webster'io Trečiajame Naujajame Tarptautiniame žodyne: "Mokslo menas lavinti sąveikaujantį supratimą ir palankumą". Britų Ryšių su Visuomene Institutas, pritariantis šiam apibrėžimui, konstatuoja, jog viešieji ryšiai - tai pastangos nustatyti ir palaikyti abipusį supratimą tarp organizacijos ir visuomenės.
Viešieji ryšiai per pastaruosius porą metų Lietuvoje akivaizdžiai išsiplėtė. Lietuva yra sankryžoje tarp Rytų ir Vakarų ir ši išskirtinė šalies geopolitinė padėtis lemia tai, jog būtent čia susijungia visos idėjos. Čia gali sėkmingai gyvuoti ir taip vadinamas rusiški arba juodą atspalvį turintys viešieji ryšiai, be to, taip pat galima pritaikyti ir tai, kas yra geriausia Vakaruose. Viešieji ryšiai pastaruoju metu pasiekė itin reikšmingų pergalių. Referendume dėl narystės Europos Sąjungoje atsiskleidė viešųjų ryšių reikšmė, nors svarbi buvo ir reklama, bei valdžios skirti pinigai.
Viešieji ryšiai yra svarbesni už reklamą, kadangi žiniasklaida visą laiką yra reitingų viršūnėse, žmonės tiki žiniasklaida. Tuo tarpu reklama nėra tikima. Svarbiausia yra vartotojo sąmonėje susiformavę suvokiniai. Suvokinius didele dalimi kuria žiniasklaida. Jeigu žiniasklaidos suvokinys apie jūsų produktą bus neigiamas, jokia reklama nepajėgs to kompensuoti. Kita vertus, reklamos svarbos taip pat negalima paneigti, tačiau ji turi eiti kartu su viešaisiais ryšiais ir juos papildyti jau vien dėl to, kad pasitikėjimas ja yra menkas ir besireklamuodami nepasieksite reikiamo efekto.