Viešųjų kalbų samprata, rūšys, struktūra

Viešosios kalbos terminas yra neutraliausias ir sąlygiškai tinka visoms kalbų rūšims, o labiausiai oficialiajai komunikacijai nusakyti. Ji pasižymi laisvesniu normų laikymusi negu rašytinė kalba, kartais ne visai taisyklingai gramatiškai parašytą sakinį gelbsti balsas, intonacija, akcentai, todėl pasakytas žodis yra daug paveikesnis už rašytinį.

Šiuolaikiniame pasaulyje tiesiog privaloma mokėti sėkmingai bendrauti ir nuolat save tobulinti. Žmonijos vystymosi tempai begaliniai, o su jais neatsilieka ir kintančios bendravimo priemonės. Yra daug galimybių parengti įsimintiną pranešimą. Viešoji kalba yra vienas iš verbalinio bendravimo būdų. Tai puiki galimybė perteikti auditorijai savo mintis, nuomonę ar tiesiog išdėstyti tam tikrą temą. Gebėjimas žodžiais pritraukti klausytoją yra pagrindinis jos tikslas. Nereikia būti puikiai įvaldžiusiam oratorystės meno, kad pranešimas būtų puikus, tačiau tam tikras gudrybes verta žinoti.

Darbo objektas: viešųjų kalbų samprata, rūšys, struktūra.

Darbo tikslas: išanalizuoti viešųjų kalbų samprata, rūšis, struktūra.

Darbo uždaviniai:

1. Supažindinti su viešosios kalbos teorine puse;
2. Išanalizuoti viešųjų kalbų samprata;
3. Atskleisti viešųjų kalbų rūšis, struktūra.

Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros analizė.