Stereo regėjimo tyrimas. Akių konkurencijos tyrimas

Iš patirties žinome, jog ir su viena akimi gebame suvokti objektų išdėstymą erdvėje (trimatę erdvę). Ši objekto padėtis trimatėje erdvėje apibūdinama trimis parametrais – dviem kryptimis (aukščiau – žemiau ir kairiau – dešiniau) bei nuotoliu iki objekto. Pastarąjį parametras dar galime vadint gyliu.

Monokuliniai erdvinės informacijos šaltiniai suteikia daug erdvinės informacijos, tačiau jos nepakanka tiksliau nustatyti atstumus tarp objektų. Tiksliau regimąją erdvę suvokiame matydami ją abiem akimis ir toks suvokimas vadinamas binokuliniu. Objektą matant iš skirtingų erdvės vietų atsiranda pirminiai požymiai, kurie teikia tikslesnę informaciją apie regimąją erdvę. Pagrindinis pirminis požymis – disparatiškumas. Tai yra objektų vaizdų skirtumas kairės ir dešinės akies tinklainėje, leidžiantis nustatyti objekto padėtį erdvėje. Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad akys yra nevienodai nutolusios nuo objektų. Skirtumai yra tuo didesni, kuo mažesni atstumai nuo stebėtojo iki objektų. (Vaitkevičius, 2002).

Erdvės sritis, kurioje objektai matomi viena akimi, vadinama monokulinio regėjimo lauku, o erdvės sritis, kuri vienu metu matoma abiem akimis, vadinama binokulinio regėjimo lauku. Monokulinis regėjimo laukas nėra simetrinis, nes nosis apriboja matymą (Vaitkevičius, 2002).