Kognityvinės psichologijos laboratorinių darbų ataskaita

Rega yra vienas iš mūsų penkių jutimų. Sunku net pagalvoti, kaip žmogus galėtų orientuotis aplinkoje, jei jos nematytų ir kaip tai pakeistų gyvenimo kokybę ir adaptaciją. Kiekvieną sekundę ir net mažesniąją jos dalį mes gauname įvairią informaciją iš aplinkos, tačiau vien jutimo organų jautrumo nepakanka tam, kad suvoktume tai, kas mus supa ir į ką atkreipiame dėmesį. Organizmo jautrumas dirgikliams ir pažinimo procesų ypatybės apjungia tai, ką galiausiai mes suvokiame ir pažįstame. Tačiau mes dėmesį skiriame ne viskam vienodą, ir tai vadinama selektyviuoju arba atrankiniu dėmesiu. Nepaisant to, kad dėmesio tyrinėjimas siekia antikos laikus, tačiau ţmogaus gebėjimas fiksuoti gaunamą informaciją per trumpą laiką aprašytas tik 1992 metais, kuomet pirmą kartą buvo aprašytas dėmesio mirgėjimo reiškinys. Dėmesio mirgėjimas-tai reiškinys, kada per trumpą laiko tarpą pateikiami stimulai, kuriuos tiriamasis turi pastebėti. Pagrindinis tyrimo aspektas, rasti ryšį, nusakantį dėmesio ir laiko priklausomybę. Nustatyta, jog antrojo reikiamo stimulo tiriamasis nesugebės užfiksuoti, jei šis bus pateiktas nuo 200 ms. iki 500 ms. intervale po pirmojo stimulo ir tai bus dėmesio mirgėjimo reiškinys. Šis reiškinys buvo nagrinėjamas greitos vizualinės sekos paradigmos pagrindu, kuomet tiriamasis turi pastebėti reikiamus stimulus kitų pateiktų stimulų kontekste, kurių per vieną sekundę pateikiama apytiksliai dešimt. Pastebėta, jog antrojo stimulo aptikimo tikimybė varijuoja priklausomai nuo tarpstimulinių intarpų, t. y kuo daugiau intarpų tarp reikiamų pastebėti stimulų, tuo didesnė antrojo stimulo aptikimo galimybė. Kita vertus, gebėjimas aptikti reikiamą stimulą priklauso ne tik nuo išorinių faktorių (pvz. tarpo tarp stimulų), bet tai taip pat lemia ir individualūs asmens skirtumai, laikas, bei pasirodančio stimulo vieta.