Ką mums reiškia istorija?

Žodis “istorija” “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” apibūdinamas kaip “mokslas, tiriantis žmonijos, tautų, valstybių praeitį” arba tiesiog kaip “įvykis, atsitikimas, praeitis”. Tad reikėtų pasvarstyti, ką ji iš tiesų reiškia žmogui, kaip ji gali paveikti mūsų gyvenimą. Kaip žinome, istorijos mokoma mokyklose, universitetuose, apie praeitį galima sužinoti iš vyresnių žmonių. Vis dėlto manau, kad itin reikšminga ji tampa tam, kuris domisi savo arba kitų tautų šaknimis ar buvo tiesiogiai paliestas svarbių istorinių įvykių. Istorijos vingiai itin reikšmingi žmogui: ji gali mus sumenkinti, atimti apsisprendimo laisvę, bet gali ir paskatinti elgtis kilniai.
Tam tikri istoriniai įvykiai gali žmogų gerokai aplamdyti ir trukdyti jam save realizuoti. Ypač dažnai taip nutinka vykstant karams, sukilimams ar panašiems įvykiams. Žmogus gali turėti siekių, svajonių kurti ramų gyvenimą, bet savo noru ar priverstinai įtrauktas į neramumus, jis pasmerkiamas savo norus užmiršti. Deja, istorijos verpetai dažnai negaislestingi, todėl asmuo paverčiamas bejėge būtybe, nes nuo jo beveik niekas nepriklauso. Šią problemą man padėjo suprasti prarastosios kartos rašytojo Ericho Remarko knyga “Vakarų fronte nieko naujo”. Jame pasakotojas, dar visiškai žalias jaunuolis, ir keli jo draugai net nebaigę mokyklos buvo priversti palikti namus ir po trumpų apmokymų kautis Pirmojo pasaulinio karo fronte...