F. Nyčė apie graikų tetaro kilmę (Tragedijos gimimas) analizė

Teatro ištakos siekia tolimą praeitį, aknkstyvųjų bendruomenių religines apeigas. Visoje žmonijos istorijoje randame užuominų į giesmes bei šokius, kuriuos kokio nors dievo garbei atlieka gyvulių kailiais apsigobę žyniai bei garbintojai. Vakarų civilizacijos istorijoje, tradiciškai, teatro ištakos siejamos su Dionisijomis. Tai ditirambas, arba unisoninis himnas, giedamas aplink altorių, skirtą Dionisui- vyno dievui, kurio kultas atėjo į Graikiją iš Artimųjų Rytų.
Štai tokį tradicinę Vakarų teatro kilmę galime rasti beveik kiekviename panašaus turinio leidinyje. Kadangi tiriamasis objektas Friedricho Nyčės veikalas ,,Tragedijos gimimas” , pabandysime į Vakarų teatro kilmę pažvelgti šiek tiek gilesne, filosofine, kaip pats Nyčė rašė : ,, pažvelgti į mokslą meniniko, o į meną- gyvenimo akimis” . Nors 1872m. išleistas veikalas susilaukė nemažai kritikos iš F. Nyčės klasikinės filologijos kolegų. Vienas to meto klasikinės filologijos korifėjų Ulrichas von Wilamowitz- Mollendorfas jaunąjį ,,Tragedijos gimimo” autorių apkaltino nemokslišku požiūriu į graikų tragedijos kilmę, nesiskaitymu su objektyviais faktais ir nepamatuotu mitologizavimu.
Pagrindinis tikslas, kurį F. Nyčė kelia veikale ,,Tragedijos gimimas”- nustatyti kas yra Dionisiškasis ir Apoloniškasis genijus ir kokia jo meninė kūryba. Mano darbo tikslas remiaisi analitiniu analizės metodu, darbo eigoje schematiškai, skyreliais, paaiškinti F.Nyčės graikiškosios tragedijos kilmę ir tolesnę jos plėtotę graikų laikotarpio teatre. Darbe uždaviniai yra atskleisti kaip, iš ko, kodėl ir kur plėtojosi graikų teatras, pagal Nyčę.
Darbą sudaro įžanga, trys dėstymo skyreliai ir išvados.
Pagrindinė literatūra yra tas pats F. Nyčės veikalas ,,Tragedijos gimimas” ir knygos pradžioje publikuojamas Arūno Mickevičiaus įvadas į knygą: ,,Friedricho Nietzsche’s ,,artistinė metafizika” “.