Skaudžių patirčių vaizdavimas lietuvių literatūroje

2 psl. / 860 žod.

Ištrauka

Literatūra yra laikoma viena iš meno rūšių, kurios ribos sunkiai apibrėžiamos. Ji yra žmogaus, visuomenės, tautos, įvarių įvykių atspindys. Neretai pasitaiko taip, kad žmonės patiria skaudžių išgyvenimų, kuriuos kartais net sunku suvokti. Skaitydamai lietuvių literatūros kūrinius galime rasti ne vieno rašytojo parašytą knygą, kurioje yra vaizduojamos skaudžios patirtys. Yra įdomu tai, kad skaitant tokius literatūros kūrinius, jaučiasi skirtingas rašytojų požiūris į skaudžius įvykius, nevienodas jų vaizdavimas. O skaitant yra labai lengva perimti rašytojo perduodamą emociją, žinias, išgyvenimus. Norėčiau pristatyti 3 lietuvių rašytojų kūrinius, kuriuose yra vaizduojama skaudi patirtis.

Apibendrinant galima teigti, kad kiekvienas asmuo pasirenka kaip vaizduoti, kaip kovoti ar susitaikyti su skaudžiais išgyvenimais. Skaitydami lietuvių literatūrą galime pastebėti, kad kiekvienas rašytojas skirtingai, labai savitai vaizduoja išgyventas skaudžias patirtis. Tačiau juos vienija taip, kad, skaitant lietuvių litertūros kūrinius, jaučiamas skaudžios patirties perteikimas, pasitelkiant ironiją, sarkazmą, abejingumą. Taip lengviau vis tai tiek patiems išgyventi, tiek kitiems perteikti.


Turinys

  • I. Literatūra yra laikoma viena iš meno rūšių, kuri yra žmogaus, visuomenės, tautos, įvarių įvykių atspindys.
  • II. Skaitant lietuvių literatūros kūrinius, jaučiasi skirtingas rašytojų požiūris į skaudžius įvykius, nevienodas jų vaizdavimas.
  • 1. B. Sruoga savo kūrinyje „Dievų miškas“ savitai vaizdavo Štuthofo koncentracijos stovyklą, kurioje santvarka asocijuojasi su protu nesuvokiamu žiaurumu:
  • a) rašytojas pasitelkė sarkastišką ironiją bei juodą humorą;
  • b) ironija buvo vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos;
  • c) vienintelį savisaugos ir savigynos būdą: psichologinio gaubto iš kultūros vertybių, krikščioniškos dorovės, atjautos susikūrimas.
  • 2. Dalios Grinkevičiūtės knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra sutelkti rašytojos tremties tekstai, kuriuos galima būtų vadinti memuarinėmis apysakomis, susiformuojančiomis patirtų išgyvenimų ir faktų perteikimo sankryžose:
  • a) stilistika artima B. Sruogos kūriniui „Dievų miškas“;
  • b) skaitant jos kūrinius jaučiamas dokumentiškumas, subjektyvumas;
  • c) rašytoja pasirinko apie žmogaus protą pranokstančius skaudžius dalykus kalbėti iš tam tikro atokumo, prisidengiant lyg vyktų ne tai, kas vyksta iš tiesų.
  • III. Skaudžios patirties vaizdavimą lietuvių literatūroje vienija jos ironija, sarkazmas, sugebėjimas į situaciją pažvelgti abejingai.

Reziumė

Autorius
darbai123
Tipas
Rašinys
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 29, 2016
Publikuotas
2016 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Viename pokalbyje Ričardas Gavelis sako: „Turejau drąsos ir nelaimės parodyti žmonėms jų gyvenimą tokį, koks jis iš tiesų buvo. drastiškai išsityčiojau iš lietuviško neveiklumo, bejėgiškumo ir provincialios didybės manijos“. Ką jūs manote apie tikrovės ir jos vaizdavimo literatūroje santykį? ar visada kūrėjas tūretų būti kritiškas? Savo mintis argumentuokite remdamiesi šiuolaikinės lietuvių literatūros pavyzdžiais

Lietuvių kalba Rašinys monika.bijeikyte
Akivaizdu, kad daugelis šiuolaikinių lietuvių rašytojų taip nemano. Jų knygose tikrovė yra atgrasi, slogi, atstumianti. Tačiau manau, kad tokį rašytojų požiūrį galima nesunkiai...

Meilė lietuvių literatūroje

Lietuvių kalba Rašinys 2022 m. Rasyteee
Remiamasi Mariaus Katiliškio romanu „Miškais ateina ruduo“ ir Juozo Tumo Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ Šį darbą galima panaudoti ir rašiniui, ir kalbėjimui....