Atsakomybės ir pareigos atskleidimas lietuvių literatūroje

Lietuvių literatūra dažnai aprėpia temas, susijusias su meile, šeima, vaikais, vertybėmis. Tačiau ji taip pat kalba ir apie atsakomybę bei pareigą. Jau nuo seno žmonės suvokė, kas tai yra. Dažnas žmogus pareigos vykdymą minėdavo tai kaip didžiausią ir svarbiausią vertybę, kurios žmogus privalo laikytis, nes tik tai įprasmina žmogaus darbą ir netgi gyvenimą. Į atsakomybę šiais laikais žiūrima iš kitos pusės, todėl požiūris į ją tapo šiek tiek atsainesnis, sumenkino jos vertę. Tačiau literatūroje šios vertybės išliks vienos svarbiausių. Pavyzdžiui, tai galima įžvelgti Šatrijos Raganos, Justino Marcinkevičiaus ir daugelio kitų lietuvių rašytojų kūryboje. Taigi, remdamasi paminėtų lietuvių autorių kūriniais, šioje kalboje aš aptarsiu, kaip yra atskleidžiama atsakomybės ir pareigos tema lietuvių literatūroje. Šatrijos Raganos apysakoje " Sename dvare" kaip ir Justino Marcinkevičiaus dramoje "Mažvydas" atsakomybė ir pareiga buvo iškeliami aukščiau už asmens laimę.