Prometėjiškos asmenybės literatūroje

Prometėją interpretavo XX a. lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas Vincas Mykolaitis-Putinas. Jis savo poemoje „Prometėjas“ interpretuoja senovės graikų dramaturgo Aischilo tragediją „Prikaltasis Prometėjas“. Išryškina Prometėjo mitą, Prometėjo kančias, analizuoja jo mintis, emocinę būseną: „ – Likau aš vienas, prikaltas kalno vienišoj viršūnėj. Nemoku verkti, o tačiau krūtinėj pritvino ašarų karti banga“ . Penkioliktoje poemos dalyje rašytojas apibūdina meną, kūrybą, nes „ be skausmo nėr nei laimės, nei kūrybos / Ir amžinybėn kelias uždarytas“. Šioje dalyje išryškėja prometėjiško personažo bruožai, kančia dėl žmogaus gerovės, kūrybinės kančios: „žinau, kad mano skausmas – menkas lašas. Žmogaus kančios bedugniam okeane“. Nagrinėdami kiekvieną poemos detalę, galime įsijausti į protagonisto kančios vertę, suprasti „titaniško žygio“ reikšmę žmogaus kūrybai, gyvybiškumui.