Nepilna šeima Lietuvoje: atvejo studija

Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje šalia įvairių kitų socialinių grupių egzistuoja specifinė ir jautri šeimų, kuriose vaikus augina tik vienas iš tėvų, grupė. Ši grupė iš kitų išsiskiria savo statusu ir problemomis, su kuriomis šiai grupei priklausantys visuomenės nariai susiduria įvairiose visuomenės gyvenimo srityse: švietimo, užimtumo, socialinės apsaugos, ekonominio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo srityse.
Tai gali lemti tam tikrą šiai grupei priklausančių asmenų socialinę atskirtį. Todėl labai svarbu vienišų tėvų šeimų nariams užtikrinti jų pasirinkimo galimybių plėtrą, t.y. ugdyti vidinius gebėjimus (per sveikatos apsaugą, švietimą) bei plėsti galimybes įgytus gebėjimus produktyviai panaudoti kultūrinėje, politinėje, ekonominėje ar socialinėje veikloje.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti vienišos mamos, auginančios 3 m. vaiką, kuris dėl laisvų vietų stokos nelanko darželio ir kurio auginti nepadeda seneliai, dirbančios už minimalų atlyginimą ir gyvenančios nuomojamame bute, vidines ir išorines galimybes išgyventi Lietuvoje, neprarandant darbo ir vaiko.
Siekiant įvardinto tikslo iškelti šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti moters išorines ir vidines galimybes
2. Išanalizuoti socialinės srities įstatymus, įžvelgiant juose slypinčias galimybes ir struktūrinius trukdžius.
3. Išstudijuoti valstybėje veikiančių institucijų teikiamas galimybes (nustatyti institucijų galimybes praktinėje pagalbos šeimai srityje)
4. Išnagrinėti neformalios pagalbos reikšmę bei NVO veikiančių šioje srityje teikiamas galimybes.
Rašant darbą naudoti šie tyrimo metodai: mokslinės-metodinės literatūros analizė; įstatymų analizė.