Gyventojų pajamų ir paveldėto turto mokesčių analizė pagal apmokestinimo instrumentarijų

Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias finansinis šaltinis, duodantis lėšų atlikti įvairias - apsaugos, gamybines ir komercinės veiklos, socialinės plėtros (švietimo, mokslo, meno), administravimo ir pan. – funkcijas yra mokesčiai. Minėtas ir kitas funkcijas per parlamentą ir valdymo institucijas vykdo bet kurios civilizuotos valstybės vyriausybė. Mokesčiai yra ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir galingas įrankis jos rankose. Valstybės mokesčių politika tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina ar neskatina nacionalinės ekonomikos augimą. Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį augimą arba stagnaciją bei smukimą, kovoti su infliacija, nedarbu ir pan.
Šiuo metu Lietuvos mokesčių sistemą sudaro daugiau kaip 20 mokesčių. Kaip ir kitose daugiau ar mažiau išsivysčiusiose šalyse, tai - mokestis už aplinkos teršimą; pajamų mokestis; žemės mokestis; konsulinis mokestis; žyminis mokestis; paveldimo turto mokestis; privalomojo sveikatos draudimo įmokos; įmokos į Garantinį fondą; valstybės rinkliava; loterijų ir azartinių lošimų mokestis; bei kiti mokesčiai. Tiesioginiai ir netiesioginiai, mokami tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Šių mokesčių įplaukos patenka į nacionalinį (valstybės bei savivaldybių) biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus, Garantinį fondą.
Šio darbo tikslas: išnagrinėti gyventojų pajamų ir paveldėto turto mokesčius pagal apmokestinimo instrumentarijų. Toliau pateikiama šių mokesčių trumpa istorinė raida, instrumentarijai (1,2 pav) , ir jų analizė.