Teisinė mintis ir teisininkų rengimas LDK (ypač išryškinant aukštųjų teisės studijų pradžią Vilniaus jėzuitų kolegijoje)

Teisinė mintis apima gana platų mąstymo akiratį, ja gali būti išreikštas valstybės vadovo, politiko, šiaip asmens požiūris į valstybės raidos perspektyvas, visuomenės, paskirų jos narių buvusius ar esamus teisinius santykius, tų santykių kaitą remiantis savąja patirtimi ar bendruoju pažinimu, taip pat į teisės kūrybą ar jos vertinimą.
LDK teisinės minties pradmenys sietini su teisinės kultūros paveldu, kurio šaknys – pirmieji žinomi XIII-XIV a. teisės aktai. Tuo paveldu laikytina 1253 m. liepos 6 d. Mindaugo privilegija Livonijos pirkliams, Gedimino 1322-1324 m. diplomatinio susirašinėjimo su popiežiumi, Hanzos miestais, Saksonijos pranciškonais ir dominikonais dokumentai, 1358 m. Algirdo atsakymas imperatoriui Karoliui IV į jo siūlymą krikštytis, 1371 m. Algirdo raštas Konstantinopolio patriarchui. Įvardyti dokumentai iš esmės yra ir tam tikra specialaus teisinio bendravimo žymė, jais išsakytas Lietuvos valdovų oficialus požiūris konkrečiais tarpinstitucinių ir tarpvalstybinių ryšių klausimais bei į savo valdomą valstybę.
Teisinės minties klodams, jų plėtrai ir raidai postūmį duoda ir nuo XVI a. pr. plintančios Vakarų Europos renesanso kultūros idėjos.
LDK teisinės minties pobūdis matyti iš XVI-XVII a. ideologų išlikusių rašytinių šaltinių. Prie tokių šaltinių priskiriami LDK kanclerio Alberto Goštauto (m. 1539), Mikalojaus Husoviano ( apie 1485-1532), Petro Roizijaus (apie 1505-1575), Augustino Rotundo (1520-1582), Mykolo Lietuvio (1490-apie 1560), Andriaus Volano (apie 1530-1610), Petro Skargos (1536-1612), Mikalojaus Daukšos (apie 1528-1613), Alberto Kojelavičiaus-Vijūko (1609-1677) ir kitų asmenybių įvairaus pobūdžio raštai, kuriuose vienu ar kitu aspektu atskleidžiama ir teisinė mintis. Ši mintis brandumu prilygo Vakarų Europos teisinei patirčiai, o bendrosios kultūros raidos lygmeniu turėjo Renesanso, Šviečiamosios epochų idėjų žymių, nes visuomet buvo atsigręžta į savo laikmečio visuomenės ir žmogaus problemas, o dažnai savo pažangiomis naujovėmis pranoko amžininkus.
A.Goštauto, 1522 m. tapusio LDK kancleriu, memorialuose, rašytuose karalienei Bonai Sforsai, matyti susirūpinimas Lenkijos siekiais LDK sujungti į vieną valstybinį darinį. Jis teigia, kad kiekvienos valstybės sandara priklausanti nuo savitų tautos...