Tropinių miškų naikinimas ir jo ekologinės pasėkmės

Tropiniai miškai, dar kitaip vadinami drėgnaisiais ar atogrąžų miškais, tai -„žalieji žemės plaučiai“. Iš kur gi kilo šis pavadinimas? Mokslininkai, tyrinėjantys ekologiją, gamtą, aplinkosaugą, taipogi ir paprasti žmonės, gyvenantys drėgnųjų miškų regionuose, pastebėjo, jog šie miškai išties ypatingi. Jie pasižymi gyvybiškai svarbia savybe- valo orą, sugerdami anglies dioksidą ir nuolat tiekia tam tikrą deguonies kiekį. Taip pat tropiniai miškai turi ir termostatinių savybių- t.y. jie reguliuoja žemės temperatūrą ir klimato kaitą. Visiems žinomas faktas, jog šiuose miškuose iškrenta didžiausias kritulių kiekis. Įdomu, tai jog tropiniai miškai – daugelio augalų ir gyvūnų rūšių namai. Tačiau žmonijai žengiant į priekį, vis labiau tobulėjant, jau nuo pramonės epochos prasidėjo masinis tropinių miškų naikinimas. Miškai kertami dėl daugelio priežasčių. Visų pirma dėl miedienos. Raudonojo, tiko ir juodojo medžio paklausai patenkinti kasmet iškertama maždaug 4,5 milijono hektarų miško. Kietmedžiai auga šimtus metų. Juos sunku pakeisti kitais medžiais arba auginti plantacijose (Leidinys- Gyvūnijos pasaulyje,IMP BV/UAB Baltic). Kita priežastis būtų- žemdirbystė bei gyvūlininkystė. Didelė dalis miško ploto iškertama dėl derlingos žemės, taip pat išnaikintuose plotuose ūkininkai rengia gyvūlių ganyklas.