Ekologinė katastrofos įtaka tarptautiniam šalies saugumui: Černobylio atominės elektrinės atvejo analizė

Černobylio avarija – pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Sovietų vadovybė bandė nuslėpti šią katastrofą, o vėliau smarkiai sumažinti jos mastus. Černobylio atominės elektrinės katastrofa įvyko Balandžio 25 d. kai 4 –as reaktorius buvo planuojamas išjungti aptarnavimui. Prieš išjungiant, operatorius atliko testą, kurio metu nustatoma, kiek laiko dirba aušinimo turbinos, nutrūkus reaktoriaus darbui. Testo atlikimui, mažinamas reaktoriaus galingumas. Atliekant įprastą testą, reaktoriaus galingumas turi būti sumažintas iki 30%, bet tai nebuvo padaryta dėl elektros energijos poreikio. Taigi reaktorius liko dirbti 50% galingumu. Balandžio 26 d. atominės elektrinės personalas atnaujino reaktoriaus galingumo mažinimą. Bet operatorius pamiršo išjungti kontrolerį ties 30% riba, dėl ko galingumas staigiai nukrenta iki 1%. Tai buvo esminis procedūrų pažeidimas, nes reaktorius nebuvo apskaičiuotas dirbti tokiu mažu galingumu, operatorius padidino reaktoriaus galingumą iki 7%,. galingumas reaktoriuje 120 kartų viršija leidžiamą normą. Visas radioaktyvus kuras sureaguoja. Susidaręs garo slėgio perteklius patenka į turbinas ir į aušinimo sistemą, sulaužydamas vamzdžius ir išlauždamas reaktoriaus šarvą. Įvyksta sprogimas reaktoriuje – sprogsta radioaktyvus kuras ir reaktoriaus šerdis. Išsilaksto degančio grafito gabalai ir radioaktyviosios medžiagos. Pirmiausia reikėjo užgesinti gaisrus, nes tame pačiame pastate buvo ir kitas reaktorius, kuris irgi galėjo sprogti. Gaisrininkai gavo labai dideles radiacijos dozes, daugiausia nuo radioaktyvių dulkių, kurios prilipo prie jų kūnų, nukentėjo nuo terminių ir cheminių nudegimų. Daugelis jų vėliau mirė.