LDK bajorų luomas XVI – XVII a.

I.1. LDK bajorų luomo susiformavimo aspektai

Kalbant apie LDK bajorų luomą ir jo kasdienybę XVI – XVII a., reikėtų tiksliai apibrėžti jo formavimosi laikotarpį, išnagrinėti bajorų luomo „aukso laisves“, svarbu pažinti kilmingųjų luomą, valdovo instituciją ir nuženklinti skirtingų epochų istorikų nuomones šia tema. Svarbu atsižvelgti į svarbiausius aspektus: kaip autoriai savo veikaluose skirtingai aiškina luomo įtakos augimo priežastis, kokios tendencijos vyrauja.

Nors Vakarų (Europos) viduramžių visuomenė tai pirmiausia žemdirbių visuomenė. Svarbiausias turtas buvo žemė. Didžioji žmonių dalis gyveno kaimuose. Miestų buvo mažai, jų gyventojų skaičius pradėjo augti tik viduramžių pabaigoje. Pagrindinis gamintojas daugelyje šalių – ne laisvas, nuo žemvaldžių bajorų priklausantis valstietis. Viduramžių visuomenė mažai rūpinosi materialine gerove ir turtėjimu. Gyvenimas žemėje jiems buvo pasirengimas amžinajam gyvenimui po mirties.

Su feodalinių santykių raida Vakarų Europoje iškilo trys skirtingos gyventojų grupės:

• dvasininkija,
• bajorija,
• valstietija. [1]

Iš tikrųjų pastaroji grupė greitai pasipildė kitais visuomenės sluoksniais: amatininkais, pirkliais ir pan. Pirmosios dvi grupės buvo aukštesnieji, privilegijuotieji luomai, o trečioji – žemesnė, be privilegijų. Dėl šios priežasties kartais ji išvis luomu nelaikoma. Trečiojo luomo sąvoka taikoma tik nuo to laiko, kai miestiečiai irgi gavo privilegijų. [2].

Viduramžių LDK visuomenė ir jos sukurta kultūra pasižymi militariniu pobūdžiu. Tai nulėmė būtinybė gintis nuo katalikiškos Europos karinio spaudimo. Lietuva ne tik sugebėjo pasipriešinti šiam spaudimui, bet ir užvaldė didžiulius krikščioniškos (stačiatikiškos) Rusios plotus. Tai buvo susiję su "gyvosios jėgos" paieškomis, kurios karo su kryžiuočiais metu etninėje Lietuvoje trūko. Tuo metu Rusios žemės buvo nusiaubtos totorių, susiskaldžiusios ir palyginti nesunkiai pajungiamos. Lietuvai tai suteikė galimybę išlikti, bet valdyti tokias dideles teritorijas ir naudotis jų ištekliais nebuvo galima be kompromisų su vietiniais gyventojais.

Be abejo, tai padėjo pagrindus religinei tolerancijai, kuri ilgai išliko būdingu Lietuvos kultūros bruožu. Militarine linkme pakrypusi Lietuvos visuomenės raida nulėmė ir didelį bajorų procentą Lietuvos visuomenėje. Tai leido susikurti savitai "bajorų demokratijos" formai, kuri buvo išplėtota jau naujaisiais amžiais.

[1] A.Petrauskaitė “Istorija”, Vilnius, “Gimtinė”, 2003 m., P. 50-76.

[2]Viduramžiai. Prieiga prie interneto <http://lt.wikipedia.org/wiki/Viduram%C5%BEiai#Viduram.C5.BEi.C5.B3_chronologiniai_r.C4.97mai_ir_skirstymas> [Žiūrėta 2008 – 11 – 10].