Investicinių fondų įtaka Lietuvos finansų rinkai

40 psl. / 9000 žod.

Ištrauka

Augant Lietuvos ekonomikai, auga ir žmonių pajamos, todėl daugėja laisvų lėšų, kurias gyventojai pasiryžta investuoti. Mes pasirinkome temą apie investicinius fondus (IF), nes, šiais laikais, tai labai aktuali tema, ypač tokiems potencialiems investuotojams kaip mes – tokiems, kurie neturi laiko ar pakankamai žinių, kad galėtų savarankiškai suformuoti ir valdyti investicinį portfelį.

Tačiau ir investuoti per fondą nėra taip paprasta - reikia mokėti pasirinkti tinkamą investicinę bendrovę, kuri geriausiai atitinka investuotojo poreikius. Todėl, pirmiausia reikėtų susipažinti su investicinių fondų įvairove, jų veiklos principais, išdavomis bei perspektyvomis.

Mūsų darbo tikslas – išanalizuoti investicinių fondų veiklą Lietuvoje ir pateikti ateities prognozes.

Rašydami kursinį darbą, mes išsikėlėme tokius uždavinius:

1) supažindinti su IF atsiradimo prielaidomis;

2) paaiškinti, kaip jie veikia;

3) supažindinti su IF įvairove;

4) parodyti, kokios galimos IF veiklos pasekmės;

5) apibudinti IF situaciją Lietuvoje;

6) pateikti ateities prognozes.

Rašydami šį kursinį darbą, daugiausia naudojomės internete pateikta informacija, įvairiomis knygomis bei kitais spaudos leidiniais, taip pat, buvo interpretuojami ir paskaitų konspektai.

1. Investicinių fondų atsiradimas ir jų įtaka

Investiciniai fondai atsirado XX amžiaus pabaigoje. Jų veiklos kontekste susiformavo diskusija, kaip valdomi fondai yra geresni: aktyviai ar pasyviai (indeksiniai fondai). Šis klausimas tapo labai aktualus, nes investiciniai fondai – tai toks finansinis produktas, kuris paprastiems žmonėms, smulkiems investuotojams, suteikė galimybę pasinaudoti diversifikuotų ir profesionaliai valdomų investicijų privalumais. Todėl šių fondų labai greitai daugėjo, kaip ir jų valdomo turto: Amerikoje nuo 1 trilijono (1012) 1990 m. iki 7 trilijonų dolerių 2000 m.; D.Britanijoje nuo 46 milijardų svarų 1990 m. iki 261 milijardo 2000 m.

Pastarąjį dešimtmetį investiciniai fondai Europoje nuolat stiprėjo. Praėjusio šimtmečio paskutinįjį dešimtmetį investicinių fondų sektorius buvo sparčiausiai auganti Europos šalių finansų sistemos dalis. Jų valdomi aktyvai padidėjo nuo 500 mln. eurų dešimtmečio pradžioje iki 4,6 trilijonų eurų 2003 m. rugsėjo pabaigoje.

Investicinių fondų teikiami pranašumai investuotojui:

1) investicijų portfelio diversifikacija,

2) VP likvidumas,

3) kaina ir pelnas paaiškina jų, kaip taupymo instrumentų, sėkmę.

Šie veiksniai, kartu su numatomu privačių pensinių santaupų augimu Europoje bei investuotojų teikiama svarba savo finansinių santaupų rizikos ir pelno santykiui ir toliau teiks inerciją Europos investiciniams fondams.

Daugelis individualių investuotojų Europoje investicinius fondus mano esant patrauklia finansinių aktyvų alternatyva, tačiau pirmenybė investiciniams fondams skirtingose Europos šalyse teikiama nevienodai. Šis nevienalytiškumas rodo kultūrinius bei istorinius Europos šalių skirtumus, ypač organizuojant pensijų sistemą, taip pat ir atskirų investuotojų antipatiją investicinei rizikai. Tai gi, trys šalys - Prancūzija, Liuksemburgas bei Vokietija - dominuoja šiame sektoriuje ir turi po 59% rinkos. Po jų Italija ir Jungtinė Karalystė, kartu sudarydamos 76% rinkos.

Beveik visose šalyse nuolat stebimos akcijų fondų kilimo tendencijos, kurias remia:

ü Europos investuotojų troškimas pagerinti santaupų investicinius rezultatus;

ü Individualių investuotojų supratimas, kad akcijų fondai suteikia veiksmingą ir likvidų būdą pasinaudoti akcijų teikiamu didesniu pelnu, diversifikacijos dėka išvengiant pernelyg didelio rizikingumo;

ü Poreikis padidinti ilgalaikes santaupas ir finansinį saugumą dėl spaudimo, kurį darys senstanti visuomenė valstybinei pensijų sistemai.

Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Vakarų šalyse investiciniai fondai labai išpopuliarėjo. Anksčiau mažas pinigų sumas buvo brangu ir sunku investuoti, tačiau, kai daug žmonių sudeda pinigus į fondą, bendra suma susidaro pakankamai didelė, ir ją galima efektyviai investuoti. Be to, fondo turtą valdo ne dalyviai, o profesionalus fondo valdytojas, todėl, norint tapti fondo dalyviu, nebūtina turėti gilių žinių apie investavimą, nes valdytojas sprendžia, kur investuoti fondo turtą. Investicinis fondas atvėrė galimybes siekti investavimo tikslų žmonėms, turintiems nedideles pinigų sumas ir nedaug žinių apie investavimą.


Turinys

  • Įvadas3
  • 1. Investicinių fondų atsiradimas ir jų įtaka4
  • 2. Investicinių fondų sąvoka ir funkcijos5
  • 3. Investicinių fondų grupavimas6
  • Investicinių fondų skirstymas pagal struktūrą7
  • Atviri investiciniai fondai7
  • Uždari investiciniai fondai11
  • Investicinių fondų skirstymas pagal investavimo objektą13
  • Akcijų investiciniai fondai13
  • Obligacijų investiciniai fondai14
  • Pinigų rinkos investiciniai fondai14
  • Mišrūs investiciniai fondai16
  • Investicinių fondų skirstymas pagal valdymo strategijas17
  • 3.3.1. Aktyviai valdomi investiciniai fondai17
  • 3.3.2. Pasyviai valdomi investiciniai fondai18
  • 4. Investicinių fondų įtaka finansų rinkoms19
  • 5. Investiciniai fondai Lietuvoje24
  • Investicinių fondų atsiradimo priežastys ir raida Lietuvoje24
  • Investicinių fondų padėtis Lietuvoje25
  • 6. Investicinių fondų įtaka Lietuvos finansų rinkai29
  • 7. Investicinių fondų Lietuvoje plėtros potencialas36
  • Išvados38
  • Literatūra39
  • Priedai40

Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€3.50
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 29, 2016
Publikuotas
2005 m.
Apimtis
40 psl.

Susiję darbai

Lizingas ir jo rinka Lietuvoje

Ekonomika Referatas bizuterija2012
Šis kursinis rašytas 2004. Dėl kiek pasenusios informacijos dabar šis darbas už mažesnę kainą kaip referatas. Mano kursinio darbo tema – lizingas ir...

Paskolų rinka Lietuvoje

Ekonomika Referatas 2011 m. solveiga
Turbūt kiekvienas iš mūsų esame susidūrę su bankais ir jų teikiamomis paslaugomis. Bankas – tai institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams...

Emigracija ir jos įtaka Lietuvos darbo rinkai

Ekonomika Referatas 2009 m. dalia123
Pastaruoju metu visuomenėje emigracija dažnai laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai – jos demografinei plėtrai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Kaip...