Investicinių fondų įtaka Lietuvos finansų rinkai

Augant Lietuvos ekonomikai, auga ir žmonių pajamos, todėl daugėja laisvų lėšų, kurias gyventojai pasiryžta investuoti. Mes pasirinkome temą apie investicinius fondus (IF), nes, šiais laikais, tai labai aktuali tema, ypač tokiems potencialiems investuotojams kaip mes – tokiems, kurie neturi laiko ar pakankamai žinių, kad galėtų savarankiškai suformuoti ir valdyti investicinį portfelį.

Tačiau ir investuoti per fondą nėra taip paprasta - reikia mokėti pasirinkti tinkamą investicinę bendrovę, kuri geriausiai atitinka investuotojo poreikius. Todėl, pirmiausia reikėtų susipažinti su investicinių fondų įvairove, jų veiklos principais, išdavomis bei perspektyvomis.

Mūsų darbo tikslas – išanalizuoti investicinių fondų veiklą Lietuvoje ir pateikti ateities prognozes.

Rašydami kursinį darbą, mes išsikėlėme tokius uždavinius:

1) supažindinti su IF atsiradimo prielaidomis;

2) paaiškinti, kaip jie veikia;

3) supažindinti su IF įvairove;

4) parodyti, kokios galimos IF veiklos pasekmės;

5) apibudinti IF situaciją Lietuvoje;

6) pateikti ateities prognozes.

Rašydami šį kursinį darbą, daugiausia naudojomės internete pateikta informacija, įvairiomis knygomis bei kitais spaudos leidiniais, taip pat, buvo interpretuojami ir paskaitų konspektai.

1. Investicinių fondų atsiradimas ir jų įtaka

Investiciniai fondai atsirado XX amžiaus pabaigoje. Jų veiklos kontekste susiformavo diskusija, kaip valdomi fondai yra geresni: aktyviai ar pasyviai (indeksiniai fondai). Šis klausimas tapo labai aktualus, nes investiciniai fondai – tai toks finansinis produktas, kuris paprastiems žmonėms, smulkiems investuotojams, suteikė galimybę pasinaudoti diversifikuotų ir profesionaliai valdomų investicijų privalumais. Todėl šių fondų labai greitai daugėjo, kaip ir jų valdomo turto: Amerikoje nuo 1 trilijono (1012) 1990 m. iki 7 trilijonų dolerių 2000 m.; D.Britanijoje nuo 46 milijardų svarų 1990 m. iki 261 milijardo 2000 m.

Pastarąjį dešimtmetį investiciniai fondai Europoje nuolat stiprėjo. Praėjusio šimtmečio paskutinįjį dešimtmetį investicinių fondų sektorius buvo sparčiausiai auganti Europos šalių finansų sistemos dalis. Jų valdomi aktyvai padidėjo nuo 500 mln. eurų dešimtmečio pradžioje iki 4,6 trilijonų eurų 2003 m. rugsėjo pabaigoje.

Investicinių fondų teikiami pranašumai investuotojui:

1) investicijų portfelio diversifikacija,

2) VP likvidumas,

3) kaina ir pelnas paaiškina jų, kaip taupymo instrumentų, sėkmę.

Šie veiksniai, kartu su numatomu privačių pensinių santaupų augimu Europoje bei investuotojų teikiama svarba savo finansinių santaupų rizikos ir pelno santykiui ir toliau teiks inerciją Europos investiciniams fondams.

Daugelis individualių investuotojų Europoje investicinius fondus mano esant patrauklia finansinių aktyvų alternatyva, tačiau pirmenybė investiciniams fondams skirtingose Europos šalyse teikiama nevienodai. Šis nevienalytiškumas rodo kultūrinius bei istorinius Europos šalių skirtumus, ypač organizuojant pensijų sistemą, taip pat ir atskirų investuotojų antipatiją investicinei rizikai. Tai gi, trys šalys - Prancūzija, Liuksemburgas bei Vokietija - dominuoja šiame sektoriuje ir turi po 59% rinkos. Po jų Italija ir Jungtinė Karalystė, kartu sudarydamos 76% rinkos.

Beveik visose šalyse nuolat stebimos akcijų fondų kilimo tendencijos, kurias remia:

ü Europos investuotojų troškimas pagerinti santaupų investicinius rezultatus;

ü Individualių investuotojų supratimas, kad akcijų fondai suteikia veiksmingą ir likvidų būdą pasinaudoti akcijų teikiamu didesniu pelnu, diversifikacijos dėka išvengiant pernelyg didelio rizikingumo;

ü Poreikis padidinti ilgalaikes santaupas ir finansinį saugumą dėl spaudimo, kurį darys senstanti visuomenė valstybinei pensijų sistemai.

Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Vakarų šalyse investiciniai fondai labai išpopuliarėjo. Anksčiau mažas pinigų sumas buvo brangu ir sunku investuoti, tačiau, kai daug žmonių sudeda pinigus į fondą, bendra suma susidaro pakankamai didelė, ir ją galima efektyviai investuoti. Be to, fondo turtą valdo ne dalyviai, o profesionalus fondo valdytojas, todėl, norint tapti fondo dalyviu, nebūtina turėti gilių žinių apie investavimą, nes valdytojas sprendžia, kur investuoti fondo turtą. Investicinis fondas atvėrė galimybes siekti investavimo tikslų žmonėms, turintiems nedideles pinigų sumas ir nedaug žinių apie investavimą.