Kultūros paveldo reikšmė rekreacijai ir turizmui Lietuvoje

ĮVADAS.

            Žmonės daug keliauja, ypač dabartinė karta. Noras pailsėti, pažinti kitas šalis bei kultūras skatina išvažiuoti iš savo šalies. Geras susisiekimas, lengvas keliavimo būdas palengvina keliavimą. Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje. (2002, P.Grecevičius, 27 psl.)

            Vieni turistai ( Turistas – asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydymo ar kitokiais tikslais keliauja po šalis ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų. (2002, P.Grecevičius, 27p pls.) ) nori tiesiog pailsėti ir tenkinasi tik viešbučio teikiamomis paslaugomis, o kiti nori aplankyti, pakeliauti, pažinti. Tačiau vis mažiau žmonių, kurie keliauja pažintiniais tikslais, nes dabartinė visuomenė yra išvargusi nuo pasaulinės ekonominės padėties, tad džiaugiasi poilsiu, kuris neįpareigoja niekuo, išskyrus gulėjimu.

            Šio darbo tikslas atskleisti kultūros paveldo naudą arba nenaudą rekreacijai ir turizmui Lietuvoje:

1. Kultūros paveldo svarba rekreacijai bei turizmui Lietuvoje.
2. Kultūros paveldas nesvarbus rekreacijai bei turizmui Lietuvoje.

Šiems tikslams pasiekti bus remiamasi kai kuriomis knygomis, internetine medžiaga bei savomis mintimis, požiūriu.