Kalbos ir individo amžiaus sąsajų analizė

Kalba yra ženklų sistema, atliekanti daug funkcijų (referentinę, komunikacinę ir kt.). Joje užkoduota tautos istorija, papročiai, gyvenimo būdas. Bėgant laikui komunikacija keičiasi. Tad kiekviena karta yra priversta pritaikyti savo kalbą, kad ji tiktų tam pasauliui, kuriame jie gyvena. Tam tikru laikotarpiu kartų komunikaciniai gebėjimai ir poreikiai skiriasi, todėl jauni ir seni žmonės šneka skirtingai. Taip atsiranda kalbos variantai, būdingi tam tikram amžiui.
Kalba atskleidžia žmogaus mąstymo, išsilavinimo lygį, amžių. Kalba ir amžius neatsiejami. Šioje temoje kalba suvokiama kaip tradicija, kuri perduodama iš kartos į kartą kinta. Ši „realioji“, o ne „idealioji“ kalba ir rūpi sociolingvistikai. Amžius – biologinis faktorius, kuris yra pagrindžiamas žmogaus patirtimi. Ir tuo pačiu atskiria tam tikrus gyvenimo tarpsnius socialiniu aspektu.
Šiame darbe aptariamos sociolingvistų skiriamos amžiaus grupės ir joms būdingos kalbos ypatybės. Kiekviena tokia amžiaus grupė turi tik jai įprastų kalbinių bruožų. Tad šio referato tikslas – apžvelgti kalbos ir amžiaus sąsajas, nes kalba kinta kartu su individo raida.