Ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimų stebėjimo analizė

Žaidimai žmonių gyvenime atsirado jau senų senovėje. Jie yra neatskiriama visų kultūrų dalis ir yra viena iš seniausių žmogaus socialinės sąveikos formų, kuri leidžia pasireikšti beribei fantazijai. Žaidimai fiksuoja idėjas ir pažiūras, kurias perduoda iš kartos į kartą.

Vaikui žaidimas padeda gerai jaustis, bręsti. Laisvai susikuriantis žaidimas yra labiausiai tinkanti elgsenos forma. Nes tai išryškina vaikiškąsias savybes ir leidžia pažinti savas galimybes. Paprastai žaidimas yra struktūrizuotas, žaidžiamas dėl malonumo, bet kartais naudojamas kaip švietimo priemonė. Svarbiausi žaidimų komponentai yra tikslai, iššūkiai, taisyklės ir sąveika. Žaidimai dažniausiai apima psichinę arba fizinę stimuliaciją, o kartais net abu. Daugelis žaidimų padeda ugdyti praktinius įgūdžius, tarnauja kaip pratybų forma ar kitaip įvykdyti mokomąjį ar psichologinį vaidmenį.

Egzistuoja begalės žaidimų rūšių, kurias žaidžia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Žaidimai yra skirstomi į kortų, kompiuterinius, vaidmenų, žodžių, loginius, vaikų, stalo ir kt. Taip pat yra žaidimai, kuriuos galima žaisti vienam, dviem ar grupėms žaidėjų.

Psichologijoje žaidimai apibrėžiami kaip viena iš veiklos formų, kurios skatina vaiko vystymąsi ir intelektinį tobulėjimą. Pats žaidimas neturi tikslo, jo esmė yra pačiame žaidime. Nes jis yra nukreiptas į  nesavanaudiškų tikslų siekimą ir naudojamas naujų žinių įgijimui, įgūdžiams ir gebėjimams taikyti ateityje. Šie poreikiai veikia vaiko viršsąmonės  veiklą, todėl tokiu būdu vaikas tampa fantazuotoju, atradėju ir kūrėju.

Žaidimas yra pagrindinė vaiko veikla, kurios metu smarkiai prasiplečia vaiko socialiniai sugebėjimai. Su amžiumi ilgėja žaidimų laikas, patys žaidimai sudėtingėja, vaikai pradeda žaisti vieni su kitais taip įtraukdami kuo daugiau vaikų į savo susikurtą žaidimą. Tai juos moko bendradarbiauti. Žaidimas vaikui teikia ne tik džiaugsmą, bet ir atlieka labai svarbių funkcijų jo vystymosi procese. Jis skatina naujus protinius gebėjimus ir jo metu lavėja bei atsiskleidžia pažintiniai gebėjimai.



Darbo tikslas – stebėti ir aprašyti ikimokyklinio (3 – 7 metų) amžiaus vaikų žaidimus

Darbo uždaviniai :

    nustatyti kokios vyravo temos, koks dalyvių skaičius, vaidmenų pasiskirstymas, veikla, bei kokie buvo pokalbiai žaidimo metu.

    nustatyti žaidimų rūšis, bei žaidimo metu atsiskleidusius vaikų raidos ypatumu.



METODAI



Tiriamieji – vaikai kurie  žaidė žaidimų aikštelėje. Vaikų amžius svyravo nuo 3 iki 7 metų. Iš viso suskaičiavome 16 vaikų- 7 berniukai ir 9 mergaitės.

Tyrimo instrumentai – stebėjimas.

Tyrimo eiga – stebėjimas truko apie valandą laiko. Jis buvo atliktas vaikų žaidimo aikštelėje prie Nemuno ir Neries santakos. Šioje aikštelėje vaikai buvo stebimi per atstumą. Jiems nebuvo trukdoma, todėl jie nepastebėjo, kad yra stebimi. Tokiu būdu vaikai elgėsi natūraliai kaip ir kiekvieną kartą, kai lankosi aikštelėje.