Jaunų bedarbių požiūris į integracijos darbo rinkoje galimybes

68 psl. / 15641 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas ir naujumas. Užimtumas yra svarbus visoms žmonių amžiaus grupėms, ypatingai jaunimui. Jaunystė kaip amžiaus tarpsnis yra unikalus, sudėtingas procesas, kuriame, pasak Žukauskienės R. (2012), „jaunuoliai, buvę priklausomi nuo tėvų, pradeda įgyti finansinę, gyvenamosios vietos ir emocinę nepriklausomybę, imasi suaugusiųjų vaidmenų“ (Žukauskienė, 2012, p. 582). Vienas svarbiausių jaunimui keliamų uždavinių yra profesijos įgijimas ir sėkmingas įsitvirtinimas darbo rinkoje.Sąvoka jaunimas įvairiuose dokumentuose yra apibrėžiama nevienodai. Pagal Europos Komisijos jaunimo politikos baltąją knygą (2004) – jaunimas yra nuo 15 iki 25m. Remiantis Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymu (Žin., 2003, Nr. 119-5406), jaunimas yra asmenys nuo 14 iki 29m. Jaunystės laikotarpyje asmeniui vienas svarbiausių dalykų yra karjeros planavimas, išsilavinimo įgijimas bei darbo pasirinkimas. Darbas ir užimtumas yra viena iš jaunimo politikos įgyvendinimo sričių (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, Žin., 2003, Nr.119-5406). Aktyvi ir sėkminga jaunimo integracija į darbo rinką yra vienas iš valstybės prioritetų, kuriam įgyvendinti turi būti pasitelkiamos veiksmingiausios priemonės. Sėkminga jaunimo integracija į darbo rinką priklauso ne tik nuo išorinių veiksnių, valstybės politikos, profesinės kompetencijos, bet ir nuo vidinių, tokių kaip savęs suvokimas, požiūris, motyvacija, socialiniai įgūdžiai, vertybinės nuostatos, bendras asmeninis pasirengimas konkuruoti darbo rinkoje. Jaunimo nedarbo ir nepakankamo užimtumo problema gali sukelti ilgalaikių neigiamų padarinių jauno žmogaus asmenybei, jo tolimesnei profesinei socializacijai, sutrikdyti jauno žmogaus socialinę raidą bei būti įvairių psichologinių bei šeimyninių problemų priežastimi. Jaunimo įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybių tyrimai yra dažnesni šių mokslininkų darbuose: Pocius A. ir Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2001) atliko jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybių tyrimą, kuriuo analizuojamos jaunimo užimtumo galimybės, jaunimo integracija į darbo rinką. Jaunimo integravimosi į darbo rinką tyrimus atlieka Darbo ir socialinių tyrimų institutas (Gruževskis B., Šileika A., Pocius A., Moskvina J.). Lietuvos jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką švietimo, darbo ir užimtumo politikos aspektais nagrinėjo Brazienė R. ir Mikutavičienė I. (2013), Brazienė R. ir Šalkauskaitė U. (2012) analizavo darbo rinkos reikalavimus ir jaunimo įsidabinimo galimybes Lietuvoje. Socialiai pažeidžiamo jaunimo problemas integracijos į darbo rinką kontekste nagrinėjo Okunevičiūtė Neverauskienė L. ir Moskvina J. (2008), magistrų integraciją į darbo rinką analizavo Beresnevičiūtė V., Poviliūnas A. (2007), socialinės paramos jauniems bedarbiams modelį ir socialinio darbuotojo veiklos sritis mažinant jaunimo nedarbą nagrinėjo Urmonienė M. (2003).Darbo naujumas atsiskleidžia nagrinėjant ne tik išorinius veiksnius, nuo kurių priklauso sėkminga jaunimo integracija į darbo rinką, tačiau analizuojant ir pačių jaunų bedarbių požiūrį, poreikius bei lūkesčius darbo paieškos procese, pateikiamas jaunų bedarbių vertinimas apie jiems teikiamas paslaugas ir pagalbą integruojantis darbo rinkoje. Problema. Savęs realizacija darbo srityje jaunimui yra viena iš būtiniausių veiklų. Karjeros planavimas bei pirmoji darbinė patirtis jauniems suaugusiesiems yra pagrindas visai tolimesnei profesinei veiklai. Jaunimui, susidūrusiam su nesėkmingu perėjimu iš švietimo sistemos į darbo rinką, bedarbyste, gali būti sunku įgyti darbui reikalingus įgūdžius, išlaikyti motyvaciją dirbti. Tokia situacija gali sukelti įvairių socialinių, psichologinių problemų, kurios gali jauną asmenį vesti į socialinę atskirtį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis sudarė 21,9 procento. 20-24m. amžiaus asmenų nedarbo lygis siekė 21,4 proc., 25-29m. – 13,4 proc. (Lietuvos statistikos departamentas, 2014). Remiantis 2012-2013 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialiniu pranešimu, jaunimo nedarbo mažinimas yra vienas didžiausių iššūkių. Nepaisant ekonomikos atsigavimo, darbo vietų nesukuriama tiek, kiek reikėtų. Pranešime išskiriamos šio pagrindinės nedarbo priežastys: darbo vietų nekuriantis verslo augimas, kvalifikacijos neatitiktis rinkos reikmėms, švietimo ir mokymo sistema, nepakankamai greitai reaguojanti į poreikį suteikti rinkai reikiamų specialistų, mažėjantys darbo jėgos ištekliai, integralumo stoka užimtumo politikoje. Tyrimo objektas - jaunų bedarbių integracijos į darbo rinką galimybės. Tyrimo tikslas – atskleisti jaunų bedarbių požiūrį į įsidarbinimo galimybes šalies darbo rinkoje. Tyrimo uždaviniai:1. Nustatyti jaunų bedarbių integracijos į darbo rinką socialinius veiksnius.2. Atskleisti jaunų bedarbių lūkesčius integruojantis į darbo rinką.3. Įvertinti darbo biržos veiklos galimybes, padedant jauniems bedarbiams integruotis į darbo rinką. Tyrimo hipotezė: Jaunų bedarbių požiūris į įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje yra labiau neigiamas nei teigiamas, nes:• jauni bedarbiai nepalankiai vertina situaciją šalies darbo rinkoje; • jauniems bedarbiams sunku konkuruoti darbo rinkoje dėl įvairių asmeninių bei aplinkos veiksnių. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė. Pirmame tyrimo etape, analizuojant mokslinę literatūrą, buvo atskleistos jaunimo integracijos į darbo rinką problemos, institucijų galimybės užtikrinant sėkmingą jaunų bedarbių integraciją į darbo rinką. Antrame tyrimo etape buvo siekiama atskleisti jaunų bedarbių požiūrį į įsidarbinimo galimybes šalies darbo rinkoje, todėl buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas ir jo metodas – anketinė apklausa. Trečiame tyrimo etape buvo analizuojami sukaupti tyrimo duomenys. Ketvirtame tyrimo etape buvo padarytos išvados bei pateiktos rekomendacijos. Darbo teorinis ir praktinis reikšmingumas. Jaunimo įsidarbinimo galimybių tyrimai nėra nauji, plačiau atliekami ir jaunimo motyvacijos tyrimai. Tačiau tyrimų, kurie atskleistų jaunimo požiūrį į situaciją šalies darbo rinkoje, jaunimo galimybes rasti jų poreikius atitinkantį darbą, Lietuvoje nėra daug, todėl šiuo darbu siekiama atskleisti jaunimo požiūrį apie įsidarbinimo galimybes bei jų lūkesčius integruojantis į darbo rinką. Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro: įvadas, du teorinės dalies skyriai su dviem poskyriais, empirinė dalis su dviem poskyriais, darbo išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba, priedai. Darbo apimtis – 69 puslapiai. Darbe pateikiama 13 paveikslų ir 10 lentelių. Literatūros sąrašą sudaro 91 šaltinis.


Turinys

  • ĮVADAS
  • 1. JAUNIMO UŽIMTUMO POLITIKA LIETUVOJE10
  • 1.1 Darbo rinkos politikos priemonės jaunimo nedarbui mažinti10
  • 1.2 Jaunimo užimtumo politikos reglamentavimas Lietuvoje15
  • 2. JAUNŲ BEDARBIŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ YPATUMAI21
  • 2.1 Jaunimo socialinės ir psichologinės integracijos į darbo rinką problemos21
  • 2.2 Užimtumo institucijų veiklos galimybės, padedant jauniems bedarbiams integruotis į darbo rinką27
  • 3. JAUNŲ BEDARBIŲ POŽIŪRIO Į INTEGRACIJOS DARBO RINKOJE GALIMYBES TYRIMAS33
  • 3.1 Tyrimo metodika33
  • 3.2 Tyrimo rezultatų analizė35
  • IŠVADOS55
  • REKOMENDACIJOS57
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS58
  • SUMMARY67
  • PRIEDAI69

Reziumė

Autorius
justinana
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€14.95
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 16, 2014
Apimtis
68 psl.
Įvertinimas

Atsiliepimai

Patvirtintas užsakymas
Tikrai puikus darbas

Susiję darbai

Žmogiškųjų išteklių valdymas: darbo rinka

Ekonomika Referatas zuzenka
Terminas “ darbo rinka” siaurąja prasme reiškia vietą, kurioje perkama ir parduodama žmogaus darbo jėga. Žmogus yra universalus visuomeninis elementas, turintis sąmonę, pasaulėžiūrą,...

Darbo rinka lietuvoje. Darbo apmokėjimas įmonėje

Ekonomika Kursinis darbas 2012 m. meduolis
Kursiniame darbe nagrinėjama tema apie darbuotojų darbo apmokėjimą įtakojančius veiksnius ir atliekamas jų vertinimas. Darbas pradedamas nuo teorinės dalies, kurioje aptariama pati darbo...

Emigracija ir jos įtaka Lietuvos darbo rinkai

Ekonomika Referatas 2009 m. dalia123
Pastaruoju metu visuomenėje emigracija dažnai laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai – jos demografinei plėtrai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Kaip...