Turizmo rinkos tarpininkų paslaugos ir jų reikšmę turizmo plėtrai

Pasaulyje šiandien turizmo klestėjimo ir plėtros laikas. Pasauliniame turizmo versle dirba dešimtys milijonų žmonių, o daugeliui šalių turizmas tapo pagrindine ūkinės veiklos rūšimi ir išgyvenimo galimybe. Turizmo plėtra skatina ir kitų ūkio šakų pagyvėjimą. Transporto sistema, maisto pramonė, statybas pramonė, pramogų verslas, didėjant turistų srautams, taip pat įgauna naujus augimo mastus.

Turizmo verslas ypatingas tuo, jog pradiniame etape nereikalingos didelės investicijos, todėl juo užsiimti gali vidutiniai verslo sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turiz­mo versle suderinami stambių, vidutinių ir smulkių įmonių interesai. Pasaulio turizmo orga­nizacijos (angl. WTO) duomenimis, pastaraisiais metais pasaulio valstybes per metus ap­lankydavo apie 700 mln. svečių. Pajamos iš turizmo verslo pasiekė 500 mlrd. JA V dolerių. Šiuo metu turizme dirba apie 1OO mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2005 metais turizmo industrijoje dirbs kas 8 pasaulio darbingo amžiaus žmogus.

Turizmo plėtros nesustabdo net ekonomikos krizės. Pažymėtina, kad svarbiausios turiz­mo šalys, pirmaujančios pasauliniame turizmo versle, milžiniško pelno pasiekė tik pakanka­mai investuodamas į turizmo reklamą, išteklių renovaciją, naujas technologijas, infrastruk­tūros plėtrą. Turizmo rėmimui ir plėtrai keliautojų pamėgtose valstybėse skiriami milijardai JA V dolerių

Tačiau turizmas Šalia gerųjų pusių turi ir negatyvias, ypač jei procesas vyksta stichiš­kai. Nereguliuojami turistų srautai žaloja gamtą, kyla gaisrai miškuose, užteršiamos gra­žios gamtinės vietovės. Nesuderinus vietos gyventojų ir atvykstančių turistų interesų, galimi konfliktą i, nepasitenkinimas.

Lietuvoje turizmas plėtojamas jau nuo tarpukario, ir sovietmečiu taip pat Lietuva turėjo svarbaus turizmo krašto įvaizdį, o Lietuvos kurortai garsėjo visoje buvusioje TSRS. Tuo me­tu Lietuva buvo daugelio Vakaruose propaguotų mokslinių idėjų bei patirties perėmėja. Jau prieš 40 metų susidomėta rekreacijos mokslu, daug dirbta formuojant Lietuvos rekreacijos ir turizmo teritorinę-erdvinę sistemą, parengta pirmoji šalies turizmo vystymo schema (V. Stauskas ir kt.}.

Kokybinę turizmo plėtrą, ypač viešbučių tinklo, stabdė tuometinė rinkos orientacija į tu­ristų, atvykstančių iš buvusios TSRS regionų, poreikius. Pažymėtini ir teigiami to periodo bruožai turizmo plėtrai buvo skiriamos nemažos valstybės biudžeto lėšos, rūpintasi gamtos ir kultūros vertybių apsauga, ypač aukštą tarptautini lygį pasiekė teoriniai darbai (y. Stauskas, P. Kavaliauskas, L. Dringelis, E. Riepšas, J. Bučas, P. Grecevičius, S. Macu­levičius, K. Šeselgis, Č. Kudaba ir kt.}.

Po 1991 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėtos politinės, ekonominės ir so­cialinės reformos ženklina naują etapą ir turizmo sferoje.

Turizmas tampa vis labiau tarptautinis reiškinys, o tada kai tampa dideli kelionių atstumai, atsiranda labai mišrios paslaugos, skirtingos rinkos, ryšys be tarpininkų neįmanomas.

Be tarpininkų tarptautinis turizmas neegzistuoja. Kuo kryptingiau pasirenkami tarpininkai, tuo jie yra tinkamesni funkciniu požiūriu, tuo stipresnė yra tarptautinio turizmo plėtros perspektyva.

Baigiamojo darbo tikslas: Išanalizuoti turizmo rinkos tarpininkų paslaugas ir jų reikšmę turizmo plėtrai.

Uždaviniai:

• Atskleisti turizmo verslo spcifinius bruožus ir rinkos ryšius;
• Apžvelgti integracinius procesus kelionių organizavimo rinkoje;
• Įvardinti turizmo rinkos tarpininkus ir išanalizuoti jų funkcijas;
• Išanalizuoti turizmo rinkos plėtrą Lietuvoje bei tarpininkų vaidmenį , pritraukiant didesnius turistų srautus.
• Pateikti rekomendacijų Lietuvos turizmo tarpininkų veiklos tobulinimo galimybėms.

Metodai: lyginamoji analizė, sisteminė analizė, statistinės duomenų analizė, mokslinės literatūros ir norminių dokumentų studijos.

Etapai siekiant tikslo:

Diplominį darbą sudaro trys pagrindinės dalys.

Pirmoje dalyje yra aptariama turizmo veikla, išanalizuoti turizmo verslo specifiniai bruožai, pateikti turizmo rinkos subjektai ir ryšiai bei integracija kelionių organizavimo procese.

Antrojoje dalyje įvardijami turizmo rinkos tarpininkai ir jų funkcijos bei išanalizuota turizmo informacinė sistema, skatinant turizmo produktų pardavimą.

Trečiojoje dalyje vertinama turizmo rinkos plėtra Lietuvoje bei tarpininkų vaidmuo, pritraukiant didesnius turistų srautus, įvertinamas turizmo rinkos tarpininkų vaidmuo, įgyvendinant Lietuvos turizmo prioritetus bei numatomas Lietuvos turizmo prioritetus bei numatomos Lietuvos turizmo tarpininkų veiklos tobulinimo galimybės.

Baigiamojo darbo nauda: atliktas tyrimas ir analizė galėtų sudominti turizmo ir kelionių agentūrų specialistus, siekiančius intensyviau plėtoti tarptautinį turizmą.